Po to, kai Konkurencijos taryba įspėjo verslą neklaidinti vartotojų ir nekilnojamojo turto (NT) reklamose nurodyti parduodamų patalpų bei statinių paskirtį, dauguma bendrovių atsižvelgė į rekomendacijas: pakeitė reklamas, papildė informaciją ir net surengė darbuotojams mokymus.
Konkurencijos taryba pernai sulaukė gerokai daugiau pranešimų (skundų) dėl vartotojus pasiekiančios galimai klaidinančios informacijos apie parduodamo NT paskirtį ar kitus su NT susijusius aspektus: 2015 m. gauti 5, 2016 m. – 12, o 2017 m. – 32 pranešimai.
Nagrinėdami vartotojų pranešimus, institucijos ekspertai pastebėjo, kad NT reklamose apskritai nėra pateikiama informacija, susijusi su siūlomų įsigyti patalpų bei statinių, kuriuose parduodamos patalpos, paskirtimi, todėl 2017 m. pabaigoje atliko stebėseną ir kreipėsi į 140 adresatų: NT pardavėjus, agentūras, brokerius, vystytojus, statytojus, verslą vienijančias asociacijas.
Išsiųstose rekomendacijose pabrėžta, jog reklamos davėjai privalo imtis visų įmanomų priemonių, kad įvairiais kanalais skleidžiamoje reklamoje būtų pateikiama teisinga ir išsami informacija apie vartotojams siūlomų įsigyti patalpų ir statinių paskirtį. Tokia informacija laikytina esmine, lemiančia vartotojo sprendimą pirkti ar ne NT objektą, todėl reklamose turėtų būti aiškiai ir tiksliai nurodyta tiek siūlomų įsigyti patalpų, tiek statinio, kuriame yra parduodamos patalpos, paskirtis.
Konkurencijos taryba atkreipė dėmesį, kad atsakomybė už galimai klaidinančios reklamos skleidimą gali kilti ne tik reklamos davėjui, t. y. asmeniui, kurio iniciatyva ir interesais naudojama (užsakoma, gaminama, skleidžiama) reklama, pavyzdžiui, NT savininkui, bet ir reklamos paslaugų teikėjui, t. y. asmeniui, teikiančiam reklamos gamintojo, skleidėjo ar tarpininko paslaugas. Atsakomybė už galimai klaidinančios reklamos skleidimą galėtų kilti NT agentūrai, brokeriui, jeigu jie žinojo arba turėjo žinoti, kad reklama neatitinka Reklamos įstatyme nustatytų reikalavimų.
Ūkio subjektai, kuriems Konkurencijos taryba išsiuntė rekomendacijas, bendradarbiavo geranoriškai, atsižvelgė į pateiktus siūlymus. Iš 140 adresatų 42 nurodė reklamoje skleidžiantys išsamią informaciją, 18 ketino ją peržiūrėti, 10 – informaciją papildė, 16 – surengė mokymus darbuotojams, 7 – pranešė informacijos nebeskleidžiantys.
Konkurencijos tarybos ekspertai, pakartotinai atsitiktine tvarka patikrinę 30 ūkio subjektų NT reklamas, kreipėsi į 2 iš jų, įspėdami apie galimą vartotojų klaidinimą ir ragindami imtis veiksmų užtikrinant, kad gyventojus pasiektų išsami informacija apie parduodamą NT. Po šio kreipimosi galimai klaidinančios reklamos buvo pakeistos ar nutrauktos.
Nesąžiningos komercinės veiklos tyrimo skyriaus vedėja Erika Lukšė pasidžiaugė, kad bendrovėms pakeitus galimai vartotojus klaidinusias reklamas ir skelbimuose ėmus nurodyti išsamią informaciją apie siūlomų įsigyti patalpų ir statinių paskirtį, pirkėjai tapo labiau informuoti, todėl gali priimti teisinga informacija paremtą sprendimą dėl NT įsigijimo.
„Vis dėlto dalis ūkio subjektų reklamas pakeitė tik po institucijos kreipimosi. Tad suprantame, jog didėjant NT pasiūlymų skaičiui, būtina ir toliau šviesti ūkio subjektus tam, kad jų skleidžiamos reklamos neklaidintų vartotojų. Todėl Konkurencijos taryba, bendradarbiaudama su kitomis priežiūros institucijomis, svarstys galimybę 2018 m. I pusmetį surengti seminarą su NT pardavimu susijusiems reklamos davėjams bei skleidėjams“, – sakė E. Lukšė.
Konkurencijos taryba primena, kad priklausomai nuo to, ar NT yra gyvenamosios (butas, namas) ar negyvenamosios paskirties (viešbutis, svečių namai), vartotojai gali patirti finansinius, gyvenimo kokybės ir kitokius praradimus. Gyvenamosios paskirties patalpoms taikomi griežtesni apšvietimo, triukšmo izoliacijos reikalavimai, taip pat šalia jų turi būti įrengta daugiau vietų automobiliams, želdynai su vaikų žaidimo ir sporto aikštelėmis. Vartotojams, kurie įsigijo negyvenamosios paskirties patalpas, tačiau jose gyvena, gali būti taikomos kitokios elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ir šių įrenginių leistinosios naudoti galios padidinimo, atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją sąlygos ir kt.
Reklamos įstatyme numatyta, kad už klaidinančios ar neleidžiamos lyginamosios reklamos naudojimą įmonėms gali būti skiriama bauda nuo 289 iki 8 688 Eur, o tais atvejais, kai nustatyti reikalavimai pažeidžiami pakartotinai per vienus metus nuo baudos paskyrimo, gali būti skiriama iki 34 754 Eur bauda.
Pranešimą paskelbė : Ieva Račickaitė, Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba
