Įvairenybės

Ragina suskubti pasinaudoti parama išteklius taupančioms technologijoms diegti

Žemės ūkio ministerija kviečia augalininkystės ūkius suskubti pasinaudoti parama išteklius taupančioms – tiesioginėms ir juostinėms sėjamosioms įsigyti. Naują priemonę „Energiškai efektyvios ir klimatui palankios investicijos skatinant taikyti tiesioginę sėją žemės ūkio gamyboje“ administruoja Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). Ūkininkai gali gauti iki 40 proc. tiesioginės arba juostinės sėjamosios įsigijimo kainos kompensaciją. Per nepilnus pirmuosius du mėnesius pateiktų paraiškų prašoma paramos suma jau siekia daugiau kaip 1 200 000 eurų.

Atsižvelgiant į tai, kad dėl padidėjusio tausojančiųjų sėjamųjų poreikio pasidarė sudėtinga šiais metais jų įsigyti, kviečiame dar šiemet teikti paraiškas ir tuos žemdirbius, kurie tiesioginę ar juostinę sėjamąją galės įsigyti tik kitais –  2023 metais. Pateikus paraiškas dėl paramos šiais metais, kompensacinės išmokos mokėjimo prašymus bus galima pateikti ir kitais metais, kai bus jau įsigyta sėjamoji. Tikimasi, kad tokia galimybė leis žemdirbiams geriau planuoti savo veiklą.

Paraiškas pagal šią priemonę APVA galima pateikti iki š. m. rugsėjo 30 d. arba kol baigsis kvietimui skirtos lėšos.

Lietuvoje, remiantis pasėlių deklaracijomis, bearimės technologijos taikomos vis plačiau. 2022 metais bearimės technologijos žemės ūkio augalų auginime taikomos beveik 475 000 ha plote ir pasiekė apie 25 proc. nuo visos produkuojančios žemės ploto.

Tai rodo, kad ūkininkai žino ir supranta minėtų technologijų ilgalaikę ekonominę bei ekologinę naudą ūkiui, nes bearimis augalų auginimas leidžia sutaupyti ir degalų, ir trąšų, ir augalų apsaugos produktų, ir tausoti brangiai kainuojančią techniką.

Skiriama kompensacinė parama, įsigyjant tiesiogines arba juostines sėjamąsias, tapo ypač aktuali, kai degalų ir trąšų kainos padvigubėjo, palyginti su ankstesniais metais.

Nors tiesioginės sėjos technologijas įvaldyti nėra paprasta – reikia įgyti naujų žinių, įgūdžių ir įsigyti nepigų padargą (sėjamąją), visa tai greitai atsiperka.

Kaip rodo žemdirbių patirtis, įgudus taikyti tiesioginės sėjos technologijas, derliai užauginami tokie patys arba net ir didesni, negu taikant ariamąsias technologijas, tačiau bendros sąnaudos ir išlaidos sumažėja mažiausiai 30-40 proc. Tausojančių technologijų taikymas (tiesioginės sėjos) užtikrina didesnį darbo našumą ir sutrumpina darbo laiką. Pvz., vieno hektaro įdirbimui, taikant giliojo arimo technologiją, užtrunkama daugiau kaip 3 valandas, o taikant tiesioginę sėją, darbo laikas sutrumpėja beveik dvigubai (1,6 val./ha).

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkų duomenimis, didžiausi sutaupymai atsiranda dėl degalų ir tepalų įsigijimo išlaidų mažėjimo (60 proc.), remonto ir techninio aptarnavimo išlaidų mažėjimo (49 proc.), darbo užmokesčio išlaidų mažėjimo (36 proc.), trąšų ir augalų apsaugos produktų poreikio sumažėjimo (30-40 proc.), palyginti su giliuoju arimu. Tausojančių technologijų mažesnės išlaidos leidžia pasiekti žymiai aukštesnį pelną, palyginti su ariamąja technologija.

Analizuojant 2016-2021 m. laikotarpį, tiesioginės sėjos atveju pelnas buvo apie 75 proc. didesnis, o 2019-2021 m. pelnas buvo apie 68 proc. didesnis, nei taikant tradicinį ariamąjį žemės dirbimą. Pvz., pelnas, taikant tiesioginę sėją, yra apie 40 proc. didesnis, kai auginti žieminiai kviečiai ir daugiau kaip 2 kartus didesnis auginant vasarinius miežius.

Mažesnis poveikis dirvožemiui, tiesioginės sėjos atveju, leidžia išsaugoti dirvožemio produktyvumą neprarandant viršutinio dirvožemio sluoksnio. Taikant bearimes technologijas išlaikoma daugiau organinių liekanų dirvožemyje, o tai padeda sumažinti dirvožemio eroziją ir pagerinti dirvožemio struktūrą išlaikant dirvožemio patvarumą, gerinant dirvožemio drėgmės absorbcines savybes, mažinat azoto ir fosforo išsiplovimą, ir tuo pačiu gerinant paviršinio vandens kokybę bei rekreacinės galimybės (per vandens kokybę vandens telkiniuose).

Europos investicijų bankas ir Europos Komisija 8 mln. eurų bearimės žemdirbystės plėtrai Lietuvoje iš Modernizavimo fondo skyrė 2021 m. gruodį. Šios lėšos prisidės prie energetinio efektyvumo didinimo žemės ūkyje, šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimo, taip pat prie kitų Žaliojo kurso tikslų.

Pranešimą paskelbė: Beata Bernadišienė, LR Žemės ūkio ministerija

Parašykite komentarą