Verslas

Ragina ruošti teisinę bazę vėjo elektrinių parkams modernizuoti

Vėjo energetikos plėtrai Lietuvoje įgaunant vis didesnį pagreitį, vėjo elektrinių parkų vystytojai sunerimę dėl jų ateities. Dalis šiuo metu naudojamų vėjo jėgainių po 10 metų bus techniškai pasenusios, tačiau šalies teisinė bazė dar nėra paruošta vėjo elektrinių parkų modernizavimui, kai senos vėjo elektrinės keičiamos naujomis moderniomis ir galingesnėmis vėjo elektrinėmis. Būgštaujama, kad laiku nepasiruošus vėjo elektrinių parkų atnaujinimui, bus pristabdyta ir vėjo energetikos plėtra.

Pradėti ruoštis reikėtų jau dabar

Pasak Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) direktorės Urtės Daškevičiūtės, nors didžioji dalis šiuo metu šalyje plėtojamų vėjo jėgainių parkų dar nėra pasenę, jau dabar reikėtų pradėti galvoti apie jų modernizavimą.

„Vėjo elektrinių gyvavimo amžius siekia 20-25 metus, o pirmasis Lietuvoje pastatytas vėjo elektrinių parkas jau veikia 15 metų, pirmoji vėjo jėgainė – 18 metų. Tad laiko klausimas, kada prireiks modernizuoti pirmuosius vėjo jėgainių parkus. Jei iki tol nebus pašalintos teisinės kliūtys, susidursime su situacija, kad seni, technologiškai pasenę ir neefektyvūs parkai turės būti išmontuoti, o naujoms vėjo jėgainėms įrengti nebus sudarytos tinkamos sąlygos“, – pasakoja U. Daškevičiūtė.

Būtinybę sudaryti sąlygas modernizuoti vėjo elektrinių parkus pabrėžia ir kelis vėjo elektrinių parkus Lietuvoje valdančios bendrovės „Renerga“ vadovas Mindaugas Juodis. Pasak jo, naujų tinkamų plotų vėjo elektrinėms statyti Lietuvoje nėra daug, tad būtina išsaugoti jau veikiančius vėjo jėgainių parkus ir sudaryti sąlygas juos modernizuoti.

„Šiuo metu vystomi vėjų elektrinių parkai buvo įrengti po ne vienerius metus trukusio planavimo dokumentų rengimo, galimybių studijų, kuomet buvo vertinamas poveikis aplinkai ir parinktos tinkamiausios vietos vėjo elektrinėms statyti tad būtų neapdairu apriboti šių parkų plėtrą neleidžiant jų modernizuoti ir statyti modernesnių šiuolaikiškų vėjo elektrinių. Juo labiau, kad ten jau yra įrengta vėjo elektrinių parkams reikalinga inžinerinė infrastruktūra, nebereikia projekto vystyti nuo nulio“, – teigia M. Juodis.

Senas elektrines keičia naujomis

Vėjo elektrinių parkai gali būti atnaujinami dviem būdais: išmontuojant senas jėgaines ir jų vietoje sumontuojant naujas arba atnaujinant dalį įrangos bei detalių ir taip pratęsiant jėgainės eksploatacijos laiką. Tiesa, pastarasis variantas vis dažniau laikomas neefektyviu, nes vėjo elektrinių gamintojų gamybos linijos beveik nebegamina seno tipo elektrinėms reikiamų detalių, sako U. Daškevičiūtė.

„Tinkamai prižiūrimos vėjo elektrinės gali veikti ilgiau nei gamintojo nurodoma jų eksploatacijos trukmė, tačiau jos negali veikti amžinai. Atnaujinti tam tikri jėgainės komponentai padeda pratęsti eksploatacijos laiką, tačiau dažnu atveju nebeįmanoma pasiekti tokio efektyvumo, kuris buvo anksčiau, ką jau kalbėti apie efektyvumą, kokį šiandien siūlo naujos modernios vėjo jėgainės. Tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl vėjo elektrinių parkų atnaujinimas juose montuojant naujas modernesnes vėjo jėgaines yra neišvengiamas“, – tvirtina pašnekovė.

U. Daškevičiutei antrina ir bendrovės „Renerga“ vadovas M. Juodis. Jo teigimu, vėjo jėgainių parkų atnaujinimas keičiant jėgainės komponentus turėtų būti naudojamas tik kraštutiniu atveju, nes praėjus 25 metams nuo vėjo jėgainių pagaminimo datos gerokai sunkiau surasti reikiamų detalių. Gamintojai nėra suinteresuoti gaminti ir sandėliuoti senų modelių vėjo elektrinių dalių, jas reikia specialiai užsakyti, o visa tai lemia gamybos praradimus.

„Vakarų šalyse įprasta praktika keisti vėjo elektrines ne tik pasibaigus, bet ir vos įpusėjus jų eksploatacijos trukmei taip siekiant išgauti maksimalų vėjo jėgainių parkų efektyvumą. Negana to, pavyzdžiui, Vokietijoje, vėjo elektrinių parkų modernizavimas yra skatinamas subsidijomis naujoms efektyvesnėms jėgainėms įsigyti, jeigu dėl to sumažėja jų skaičius bei poveikis aplinkai vietovėje. Lietuvoje tokio modelio dar neturime, nors vėjo energetikos plėtra laikoma prioritetine“, – sako M. Juodis.

Garantuoja efektyvumą, bet kelia iššūkių

Modernios vėjo elektrinės pasižymi ne tik didesniu aukščiu,  bet ir gerokai didesne galia – prieš 10 metų pagamintos vėjo jėgainės galia siekia vos nuo 350 kilovatų (kW) iki 2,75 megavatų (MW), o šiuo metu rinkoje jau siūlomos 6–7 MW galios jėgainės.

„Galingesnės vėjo elektrinės yra efektyvesnės tiek eksploatacinėmis savybėmis, tiek pagaminamos elektros energijos kiekiu. Tam pačiam elektros energijos kiekiui pagaminti dabar reikia 3–4 kartus mažiau vėjo jėgainių. Naujos elektrinės neretai yra ir draugiškesnės aplinkai, nes skleidžia mažiau triukšmo, o siauresni bokštai ir mentės turi mažiau įtakos kraštovaizdžiui“, – pabrėžia LVEA vadovė.

Aukštesnėms vėjo jėgainėms priskiriamas vienintelis ryškesnis neigiamas išorinis poveikis aplinkai – didesnis šešėliavimas, kuris, pasak specialistų, lengvai išsprendžiamas ribojant vėjo jėgainės darbą saulėtomis dienomis.

U. Daškevičiūtė pažymi, kad renkantis gerokai efektyvesnes vėjo elektrines be pagrindo susiduriama su didesniais iššūkiais, kuriuos kelia šiuo metu galiojantys ir laikmečio realijų neatitinkantys ribojimai jų projektavimui ir statybai.

„Šiuo metu gaminamos modernios vėjo jėgainės yra gerokai aukštesnės. Jei prieš dešimtmetį statytų aukštis buvo iki 150 m, tai dabartinės siekia 240–250 m. Technologijoms modernėjant labai svarbu, kad ruošiant naujus kraštovaizdžio apsaugos ribojimus būtų atsižvelgta į pakitusį vėjo elektrinių aukštingumą ir senstančių vėjo elektrinių parkų vystytojai atėjus laikui galėtų modernizuoti juose pastatydami aukštesnes vėjo elektrines“, – aiškina U. Daškevičiūtė.

Pasak jos, taip pat dar nėra atsakyta, kaip bus modernizuojami į 2016 m. Lietuvos kariuomenės vado įsakymu patvirtintą vėjo elektrinių projektavimą ir statybos darbus ribojantį žemėlapį patekę vėjo elektrinių parkai, kurie buvo įrengti dar prieš įsigaliojant naujiems reikalavimams. Visiškai neaišku, ar minėtiems vėjo elektrinių parkams bus leidžiama atsinaujinti statant modernesnes vėjo jėgaines. Kadangi investicijos į vėjo elektrinių parkus siekia šimtus milijonų eurų, verslui būtinas aiškumas – jo reikia nedelsiant ir tam, kad būtų užtikrinta tolesnė vėjo energetikos plėtra.

Europos vėjo energetikos industriją vienijančios organizacijos „WindEurope“ duomenimis, atnaujinant vėjo elektrinių parkus sumontuojama vidutiniškai 27 proc. mažiau vėjo jėgainių, o parko instaliuotoji galia daugeliu atveju dvigubėja – tris kartus galingesnės vėjo jėgainės generuoja dvigubai daugiau elektros energijos.

Vėjo elektrinių parkų vystytojų polinkį rinktis galingesnes vėjo jėgaines rodo ir Europos statistika – per metų pirmus tris ketvirčius iš 1647 užsakytų sausumos vėjo elektrinių net 71 proc. buvo galingesnės nei 4,5 MW.

„WindEurope“ duomenimis, vieną seniausių vėjo elektrinių parkų žemyne turi Danija, o daugiausiai vėjo elektrinių, kurių eksploatacijos laikas baigiasi, – Vokietija. Čia daugiau nei 21 GW bendros vėjo elektrinių parkų galios sudaro senesnės nei 15 metų jėgainės.

LVEA direktorė atkreipia dėmesį, kad seniausius vėjo jėgainių parkus eksploatuojančios šalys yra ir labiausiai pažengusios jų modernizavimo srityje. Vėjo jėgainių parkų modernizavimo lenktynes kol kas laimi Vokietija, sėkmingai įgyvendinusi jau 73 vėjo elektrinių parkų atnaujinimo projektus.

Pranešimą paskelbė: Sigita Macanko, UAB „Idea Prima“

Parašykite komentarą