Verslas

PSO atstovė Lietuvoje: Darbdaviai dar vengia darbuotojų su psichikos ar intelekto negalia

Negalia būna ne vien fizinė, bet ir proto, psichikos ar intelekto. Higienos instituto duomenimis, pernai Lietuvoje psichikos ir elgesių sutrikimų turėjo 12,1 proc. suaugusių šalies gyventojų. Neretai iš pirmo žvilgsnio nepastebimi psichinės sveikatos sutrikimai priskiriami lengvai negaliai, ją turintys žmonės gali dirbti ir gyventi visavertį gyvenimą. Vis dėlto psichikos negalią turinčių asmenų situacija Lietuvoje dar nėra tokia gera, kokia galėtų būti.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, 2021 m. Lietuvoje lengvą negalią arba 45-55 proc. darbingumo lygį turėjo 58 tūkst. darbingo amžiaus asmenų. Kiek iš jų dirba, nėra duomenų, tačiau galimybes įsidarbinti turint lengvą negalią atskleidžia Užimtumo tarnybos (UT) duomenys: pernai įsidarbino beveik 5 tūkst. lengvą negalią turinčių registruotų bedarbių, tuo tarpu šių metų gegužės 1 d. šalyje darbo ieškojo per 9,6 tūkst. UT registruotų bedarbių su lengva negalia.

2011 m. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) paskelbtoje ataskaitoje apie negalią „World Report on Disability“ teigiama, kad neįgalieji gali produktyviai atlikti beveik visus darbus, o esant tinkamoms sąlygoms, dauguma neįgaliųjų gali būti produktyvūs.

„Darbas nėra skirtas vien uždarbiui gauti – pirmiausiai, tai yra esminė žmogaus teisė, svarbi sveikimo ir atsigavimo dalis bei galimybė kurti socialinius ryšius su kitais žmonėmis, pasidalinti savo mintimis ir plėsti akiratį, tuo pačiu jaustis reikalingam ir naudingam. Seniai yra žinoma, kad motyvuotas užimtumas, kai žmogus dirba jam palankiomis sąlygomis, turi įtakos ir žmogaus sveikatos būklei“, – komentuoja PSO atstovybės Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė.

Pasak jos, dirbantys neįgalieji yra naudingi ir pačiai įdarbinusiai organizacijai, nes negalios neturintys darbuotojai yra skatinami būti empatiškesni, labiau įsiklausyti į kito žmogaus poreikius – tai gali prisidėti prie geresnės visos komandos emocinės būsenos.

Padėtis gerėja

Neįgaliųjų padėtį Lietuvoje PSO atstovė vertina kaip gerėjančią. Nuo 2010 m., kai Lietuva ratifikavo Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją, įgyvendinta nemažai pokyčių, susijusių tiek su neįgaliųjų teisių įgyvendinimu, tiek jų įtraukimu į darbo rinką.

„Žinoma, galbūt kitos šalys yra labiau pažengusios didinant neįgaliųjų įtrauktį, bet Lietuvoje turime teigiamą tendenciją – matome tiek politinę valią, tiek norą ir pasirengimą įgyvendinti reikiamus pokyčius. Siekiama negalią turintiems žmonėms suteikti kuo daugiau jiems reikalingų, ne tik sveikatos, paslaugų atsižvelgiant į tikruosius jų poreikius“, – tikina I. Zurlytė.

Pasak jos, itin optimistiškai nuteikia Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ir SADM požiūris, gerinant žmonių su negalią padėtį – pagal parengtas PSO gaires prieš kelerius metus šalies socialinės globos įstaigose buvo atliktas pradinis vertinimas, siekiant išsiaiškinti neįgaliųjų padėtį. Vėliau vertinimai pradėti atlikti psichiatrijos ligoninėse ir ligoninių psichiatrijos skyriuose, grupiniuose gyvenimo namuose. Šiuo metu planuojama įvertinti ir kitas globos ir sveikatos priežiūros įstaigas, turinčias gyventojų su psichosocialine negalia.

„Vertinimai atliekami ne tik dėl noro įvertinti – po jų yra sudaromas veiksmų planas su vertintos įstaigos darbuotojais. Numatoma, kuriose srityse reikėtų pasitempti, ką dar būtų galima padaryti, kad neįgaliųjų teisės būtų maksimaliai užtikrintos. Gal tiesiog trūksta žinių apie JT konvenciją, nežinoma, kaip taikyti jos principus“, – pasakoja pašnekovė.

Trūksta supratimo

Nepaisant skatinamo neįgaliųjų užimtumo, psichosocialinę negalią turintiems žmonėms vis dar nėra lengva įsidarbinti.

„Darbdavius dar reikia edukuoti, kad nesibaimintų psichikos ar intelekto negalią turinčių darbuotojų. Šiuo klausimu netrūksta išankstinių nuostatų, baimių ir stigmos. Tik susipažinę su psichosocialinę negalią turinčiais žmonėmis pamatoma, kad baimintis nebuvo ko – tie skirtumai ne visada yra tokie dideli, kaip gali pasirodyti“, – sako I. Zurlytė.

Pasak jos, dėl šios priežasties darbdaviams reikalingos ne tik edukacinės, bet ir ilgalaikės finansinės iniciatyvos, skatinančios pritaikyti darbo vietą darbuotojams su negalia.

Šiuo metu SADM planuojama Užimtumo įstatymo reforma numato trumpinti neįgaliųjų įdarbinimui skiriamą subsidijavimo terminą – lengvą negalią turintiems asmenims su psichikos ir elgesio sutrikimais siūloma nebetaikyti neterminuoto rėmimo ir palikti tik 6 mėn. trukmės darbo vietų subsidijavimą.

„Tokio pobūdžio sprendimus reikėtų daryti labai atsargiai ir iš visų pusių įvertinus visus „už“ ir „prieš“. Manau, kad reikėtų vertinti ne tik finansinius aspektus, bet ir pačių darbdavių požiūrį į žmonių su negalia įdarbinimą, pasirengimą naujoms finansavimo sąlygoms. Pravartu būtų ir pačių žmonių su negalia atsiklausti. Mokslo tyrimai rodo, kad individualizuotos darbo suradimo ir palaikymo programos yra vienos efektyviausių. Jos paremtos įdarbinimo specialistų, klinikinių komandų, žmonių, norinčių įsidarbinti ir darbdavių bendradarbiavimu, konsultavimu bei laike neapribota pagalba“, – planuojamą reformą vertina I. Zurlytė.

Pasak pašnekovės, Lietuvoje dar yra ką nuveikti neįgaliųjų padėties gerinimo atžvilgiu, nes žmonės su negalia vis dar susiduria su diskriminacija ir stigmatizacija: „Reikės dar nemažai dirbti, kad supratimas apie neįgaliųjų teises būtų įvairiapusis visais lygmenimis ir visose suinteresuotose grupėse.“

Šiuo metu PSO parengta medžiaga „Quality Rights“, skirta edukuoti visuomenę ir įvairių sričių specialistus apie žmonių su psichosocialine negalia teises ir poreikius ir keisti nusistovėjusį neigiamą požiūrį į juos bei transformuoti teikiamų paslaugų pobūdį ir kokybę, yra prieinama visiems norintiems PSO tinklalapyje. Planuojama šiuos mokymus išversti į lietuvių kalbą.

Pranešimą paskelbė: Gintarė Saulytė-Šulgat, UAB „Idea Prima“

Parašykite komentarą