Teisėsauga, kriminalai

Prof. dr. Danutė Jočienė: Konstitucijos stabilumas – viena svarbiausių konstitucinių vertybių

 

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkės prof. dr. Danutės Jočienės pranešimas „Konstitucijos stabilumas – konstitucinė vertybė ar stabdis valstybės vystymuisi“ , perskaitytas Lietuvos Valstybės Konstitucijos 100-mečio ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30-mečio minėjime:

Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, ponai ir ponios. Visų pirma visus nuoširdžiai sveikinu su mūsų Konstitucijos 30-metčiu. Mūsų Konstitucija yra gyvybinga ir tvari, nors ji yra ne tokios tolimos praeities tautos sprendimas, kartu ji yra ir mūsų valstybės ateities kūrėja ir aš tikiu, kad tokia kūrėja ji visada ir išliks.

1992 metų Konstituciją mes gerbiame ir vertiname dėl jos veiksmingos sukurtos konstitucinės sistemos, stabilios konstitucinės demokratijos, įtvirtintos teisinės valstybės, joje užtikrinamų teisių ir laisvių bei jos brėžiamų gairių visai teisės sistemai. Konstitucija yra tvirtas pagrindas mūsų visuomenės ir valstybės pažangiai raidai toliau.

Šio pranešimo tema: „Konstitucijos stabilumas, konstitucinė vertybė ar stabdis valstybės vystymuisi„, kaip jūs patys puikiai suprantate, yra gana intriguojanti, tačiau manau, kad klausimas į šį atsakymą yra gana paprastas ir šitas atsakymas jau yra pateiktas Konstitucinio Teismo praktikoje. Konstitucinis Teismas yra konstitucinės justicijos institucija, vykdanti oficialią teisminę kontrolę, ir jos išimtiniai įgaliojimai oficialiai aiškinti Konstituciją bei pateikti oficialią Konstitucijos nuostatų sampratą kyla iš pačios Konstitucijos, kaip yra aiškiai pabrėžta teismo praktikoje.

Taigi, Konstitucijos stabilumas – viena svarbiausių konstitucinių vertybių, kurią turi užtikrinti Konstitucinis Teismas. Jis ne kartą konstatavo, kad Konstitucija, kaip aukščiausioji teisė, turi būti stabilus aktas. Konstitucija neturi būti keičiama, jeigu tai nėra teisiškai būtina. Viena iš sąlygų, užtikrinančių Konstitucijos, kaip teisinės realybės, stabilumą, yra jos teksto stabilumas. Konstitucija neturi būti keičiama, jeigu tai nėra teisiškai būtina.

Formuodamas oficialiąją konstitucinę doktriną, Konstitucinis Teismas, toliau ją aiškina ir plėtoja, jos nuostatas taip pat koreguodamas. Kaip ne kartą yra pabrėžęs šis Teismas, nuo Konstitucinio Teismo suformuotų precedentų gali būti nukrypstama ir nauji precedentai gali būti kuriami tik tais atvejais, kai tai pagal Konstituciją yra neišvengiamai ir objektyviai būtina, konstituciškai pateisinama. Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime pažymėjo, kad oficialiosios konstitucinės doktrinos tolesnis aiškinimas ir plėtojimas naujose bylose leidžia atskleisti giluminį Konstitucijos potencialą nekeičiant jos teksto ir šiuo atžvilgiu pritaikyti Konstituciją prie socialinio gyvenimo pokyčių, nuolat kintančių mūsų visuomenės ir valstybės gyvenimo sąlygų, užtikrinti Konstitucijos, kaip visuomenės ir valstybės gyvenimo teisinio pagrindo, gyvybingumą, jei tokia intervencija nėra teisiškai būtina. Šitaip yra prisidedama prie Konstitucijos teksto, kartu ir konstitucinės santvarkos, stabilumo užtikrinimo ir tai sudaro prielaidas tą konstitucinę santvarką ginti. Šia Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime suformuota doktrina dėl Konstitucijos, kaip itin stabilaus teisės akto, pasiremta ir kituose Konstitucinio Teismo nutarimuose, pavyzdžiui 2014 m. liepos 11 d. nutarime, dėl Konstitucijos 125 straipsnio pakeitimo įstatymo.

Kartu pažymėtina ir  tai, gerbiamieji Seimo nariai, kas yra jums itin svarbu, sėdint šioje salėje, nes tai yra jūsų atsakomybė, jūsų kompetencija, kad nei Konstitucinio Teismo naujo pirmininko paskyrimas, nei Konstitucinio Teismo teisėjų sudėties pasikeitimas negali būti pagrindu koreguoti, tai yra kitaip aiškinti jau nusistovėjusią oficialią konstitucinę doktriną, ar nesant konstituciškai pateisinamo objektyvaus pagrindo nukrypti nuo teismo suformuoto precedento. Taigi jeigu jums kandidatai į Konstitucinio Teismo narius sakys, kad mes pakeisime ir doktriną, tai pagal Konstituciją iš tikrųjų tai galima padaryti, bet tai tikrai nėra taip labai paprasta.

Gerbiamieji Seimo nariai, Konstitucijos stabilumas yra didelė konstitucinė vertybė, todėl atsakant į mano pranešimo iškeltą klausimą pabrėžiu, kad intervencija į konvencijos tekstą turi būti daroma tik labai retais išimtiniais atvejais, kai tai yra neišvengiamai būtina konstitucinių vertybių apsaugai. Pavyzdžiui, tai gali būti daroma, kai būtina plėsti Konstitucijoje garantuojamų žmogaus teisių apsaugą ir to negalima padaryti reinterpretuojant oficialiąją doktriną ar kai reikia pritaikyti mūsų Konstituciją prie itin pasikeitusių visuomenės gyvenimo sąlygų, mokslo ir technikos pažangos ar mūsų šiuolaikinėms visuomenėms tenkančių iššūkių, tokių kaip klimato kaita, karinės agresijos prieš valstybes atvejus ar netgi pasaulinę pandemiją.

Su Konstitucijos stabilumu kaip konstitucinė vertybė taip pat yra susijusi itin svarbi oficialioji konstitucinė doktrina, skirta valstybės pamatinių vertybių apsaugai. Ir tai visų pirma yra Konstitucijos keitimo apribojimo doktrina, kuri svarbi ir dėl to, kad ji reikšmingai prisidėjo prie konstitucinės justicijos bylose plėtotų Lietuvos konstitucinės santvarkos pagrindų ir ypač Konstitucijos 1 straipsnio nuostatos, kad Lietuvos valstybių yra nepriklausoma demokratinė Respublika, kuri yra Lietuvos Respublikos konstitucinė norma ir pamatinis mūsų valstybės principas, turinio atskleidimo.

Aiškindamas Konstitucijos 1 straipsnio nuostatą Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad jame įtvirtinti pamatiniai Lietuvos valstybės principai, tokie, kad Lietuvos valstybė yra savarankiška, nepriklausoma valstybė, Lietuvos valstybės valdymo forma yra Respublika, valstybės valdžia turi būti organizuota demokratiškai, šalyje turi būti demokratinis režimas.

Pagal mano minėtus Konstitucijos keitimo apribojimus, negali būti daromos jokios Konstitucijos pataisos, kurios paneigtų mano minėtas pamatines Lietuvos valstybės vertybes, tai yra nepriklausomybę, demokratiją ir prigimtinį žmogaus teisių ir laisvių pobūdį. Tokių vertybių paneigimas reikštų pačios Konstitucijos paneigimą.

Antra, pagal oficialiąją doktriną negali būti daromos konstitucinės pataisos, kurių siekis būtų paneigti Lietuvos valstybės pasirinktą geopolitinę ir transeuropinę integraciją, kuri reiškia Lietuvos narystę Europos Sąjungoje ir NATO. Taigi bet kokios pataisos, kuriomis siekiama paneigti Lietuvos prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus, bei kuriais siekiama paneigti Lietuvos pasirinktą geopolitinę transatlantinę integraciją, kuri yra pripažinta teismo konstitucinė vertybė, negali būti iš esmės daromos. Taigi Konstitucijos keitimo apribojimų doktrina, bei Konstitucinio Teismo oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje išvystyti konstituciniai tarptautinių įsipareigojimų gerbimo geopolitinės orientacijos principai aiškiai rodo, kad Konstitucinis Teismas atsižvelgęs į įvairius visuomenės ir valstybės gyvenimą lemiančius veiksmus yra pajėgus pritaikyti Konstitucijos tekstą įvykusiems pasikeitimams. Pateiksiu dar vieną pavyzdį iš žmogaus teisių apsaugos. Konstitucinis Teismas savo oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje itin plačiai traktuoja konstitucinių žmogaus teisių ir laisvių apsaugą. Vienas iš tokių pavyzdžių, 2017 m. gruodžio 19 d. išvada vienoje iš mūsų apkaltos bylų, kur Konstitucinis Teismas pabrėžia, kad negali būti asmuo diskriminuojamas dėl lyties ir seksualinio priekabiavimo. Seksualinis priekabiavimas nėra numatytas Konstitucijos 29 straipsnyje, kaip draudžiamas diskriminavimo pagrindas, tačiau, atsižvelgiant į žmogaus orumo apsaugą, toks pagrindas buvo išvystytas oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje. Kitas pavyzdys taip pat galėtų būti, tai yra įsipareigojimai, kurie kyla Lietuvai iš Europos Sąjungos teisės bei Europos teisingumo Teismo jurisprudencijos. Tiek Europos Sąjungos teisė, tiek Europos Sąjungos Teisingumo Teismui jurisprudencija taip pat tam tikrais atvejais gali būti laikomas pagrindu ir interpretuoti mūsų oficialiąją doktriną.

Gerbiamieji Seimo nariai, taigi matyti iš mano pateiktų pavyzdžių, Konstituciniam Teismui konstitucinės justicijos bylose formuojant vis naujas oficialiosios doktrinos nuostatas yra atskleidžiama Konstitucijoje aukščiausios teisės akte įtvirtinto teisinio reguliavimo įvairovė ir pilnatvė. Tokiu būdu suderinamas konstitucine vertybe esantis Konstitucijos teksto stabilumas ir su jos gyvybingumu ir oficialiosios doktrinos plėtojimu susijusi kita idėja, tai yra gyvosios Konstitucijos idėja. Konstitucijos stabilumas būdamas didele konstitucine vertybe, kurią kartu su Konstitucijos gyvybingumu užtikrina Konstitucinis Teismas, nėra ir jokiu būdu negali būti stabdžiu mūsų valstybės pažangiam vystymuisi. Priešingai, Konstitucijos stabilumas viena iš prielaidų užtikrinti valstybės tęstinumą, jos pamatinių vertybių apsaugą, pagarbą konstitucinei santvarkai ir teisei, užtikrinti žmogaus teises bei Konstitucijoje deklaruotus Lietuvos tautos siekius gyventi darnioje teisinėje valstybėje. Ačiū jums už dėmesį.

Pranešimą paskelbė: Saulė Eglė Trembo, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija

Parašykite komentarą