Projektus pagal ES finansavimo programas besiruošiančios įgyvendinti bendrovės planuoja ne tik siektinus rezultatus, bet ir numato galimas rizikas. Projektus veikia ekonominė situacija, aplinkybės, kurių neįmanoma prognozuoti, tokios kaip COVID-19, įtakos turi trečiosios šalys, pavyzdžiui, tiekėjai ir daugybė kitų veiksnių. Kaip įmonės elgiasi susidūrusios su rizikomis ir sunkumais? Kada rizikos rebusą padeda spręsti LVPA? Šį kartą patirtimi dalijasi bendrovės, jau pradėjusios arba ketinančios artimiausiu metu įgyvendinti MTEP projektus pagal ES investicijų priemonę „Eksperimentas“.
Orientuojasi į naujus gaminius
Šiemet LVPA skelbė net du kvietimus pagal priemonę „Eksperimentas“. Vienas iš jų buvo skirtas paskatinti į MTEP projektus investuoti šalies regionuose veikiančias įmones. LVPA bendradarbiavimo su verslo atstovais patirtis rodo, kad tikrai ne vien Vilniuje ar Kaune, bet ir mažesniuose šalies miestuose yra sukauptas reikšmingas žinių kapitalas, o kuriamos produktų, technologijų ir paslaugų inovacijos yra konkurencingos pasauliniu mastu.
„MTEP projektai išsiskiria savo specifika, ne visada paprasta prognozuoti jų sėkmę. Tačiau pandemijos metu pastebėjome, kad būtent šie produktų kūrimo projektai atneša įmonėms užtikrintumą ir saugumą, nes į taikomuosius mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą įsitraukusios bendrovės gali išlaikyti darbuotojų užimtumą, pasiruošti kuriamo produkto, technologijos ar paslaugos paklausai. Didelį šių projektų įgyvendinimo potencialą turi regionai, todėl LVPA siekia paskatinti lyderiaujančias įmones įgalinti turimas žinias ir orientuotis į verslo plėtrą kuriant naujus produktus“, – teigia LVPA vadovas Aurimas Pautienius-Želvys.
Viena iš „Eksperimento“ Nr. 2 kvietimu organizuoto konkurso laimėtojų – Šauliuose veikianti įmonė „IntelligentSolar“, gaminanti integruotus saulės modulius. Bendrovės tikslas yra sukurti integruojamus saulės modulius, kurie išsiskirtų savo dizainu, spalva, o pasitelkus specialią skanavimo technologiją galėtų įsilieti į kraštovaizdį ir būtų pritaikomi prie konkrečios techninės užduoties. Taip pat kuriamas naujas technologinis sprendimas padės įmonei geriau apskaičiuoti, prognozuoti ir įvertinti naujų produktų gamybinius procesus bei sutaupyti laiko. Anot įmonės gamybos vadovo ir vieno iš bendrovės įkūrėjų Andriaus Stonkaus, daug skirtingų gaminių, didelė produktų šeima kiekvienai gamyklai visuomet yra iššūkis.
„Kurdami įmonę išsikėlėme tikslą ne tik gaminti serijinę išdirbtą produkciją, bet orientuotis į naujų produktų ir technologinių procesų kūrimą. Pagrindinės mūsų veiklos sritys – gamyba ir naujų produktų vystymas mūsų klientams, eksperimentinė veikla. Pastarąją siekiame dar labiau plėsti ateityje. Gręžiuosi atgal į savo buvusią darbovietę Vilniaus universitetą, noriu pakviesti naujų talentų, galinčių dirbti su projektu, kurį įgyvendiname pagal priemonę „Eksperimentas“, – teigia A. Stonkus.
Tuo metu Alytuje veikianti įmonė „Astra“ šiuo metu kartu su Lietuvos energetikos instituto ir Kauno technologijos universiteto mokslininkų pagalba kuria maisto produktams pervežti skirtą autocisterną iš maisto pramonėje iki šiol nenaudoto naujos rūšies nerūdijančio ir geresnėmis izoliacinėmis savybėmis pasižyminčio „Duplex“ plieno. Netrukus įmonė pradės įgyvendinti projektą pagal priemonę „Eksperimentas“, kurio metu pasitelkus ES investicijas bus atliekami labai didelių gabaritų talpyklų ir reaktorių su kavitaciniu maišymu sukūrimo moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra. Viso projekto išlaidų suma sudaro 6,3 mln. Eur, iš kurių 2,7 mln. Eur finansuojama ES investicijomis.
Rizikų įvertinimas: ką galima numatyti ruošiant paraišką?
Viena iš projekto, kuriam skiriamas ir ES finansavimas, sudedamųjų dalių – rizikų vertinimas. Ar bendrovėms tai būtina padaryti ir, svarbiausia, ar įmanoma, kai prieš akis laukia kelerius metus truksiantis projektas? Anot LVPA Veiklos procesų ir rizikos valdymo tarnybos direktoriaus Sauliaus Merkio, tam tikrą dalį rizikų įmonės gali prognozuoti ir valdyti. Pavyzdžiui, dar rengiant paraišką gebėti realistiškai vertinti laukiamus projekto rezultatus, naudos ir kokybės rodiklius, jų „nepagražinti“, tačiau ir nesibaiminti bei nenuvertinti savo galimybių susidoroti su didesniais iššūkiais.
„Vertinimo metu už numatytus aukštus naudos ir kokybės rodiklius, pavyzdžiui, pajamų, darbo našumo augimo ar eksporto didėjimo, yra skiriami aukštesni balai. Tačiau kartais planai ar lūkesčiai prasilenkia su realiomis galimybėmis. Įvykus tokiai situacijai, kai rodikliai nėra pasiekti, gali tekti sugrąžinti iki 20 proc. projektui skirto finansavimo. Todėl skatiname įmones planuoti atidžiai, nesibaiminti reikiamų pasiekti rodiklių, bet vertinti juos realistiškai“, – akcentuoja S. Merkys.
Rizikų vertinimo procese taip pat išskiriami MTEP projektai, kurių eigą, ir juo labiau baigtį, dėl veiklos pobūdžio kartais yra sudėtinga prognozuoti. Tiek įgyvendinant MTEP projektą, tiek rengiant jo paraišką reikalingos specifinės kompetencijos, kurias turi mokslinius tiriamuosius darbus atlikę įmonių darbuotojai. Jei tokių gebėjimų įmonės viduje nėra, įprastai kreipiamasi į universitetų mokslininkus, galinčius padėti atlikti reikiamas paslaugas ir tokiu būdu išvengti dalies rizikų paraiškos mokslinės dalies rengimo etape ir vėliau.
Pasak LVPA Ekspertų projektų skyriaus ekspertės dr. Eglės Gaulės, įgyvendinant MTEP projektus be tipinių projekto rizikų taip pat kyla specifinės taikomojo tyrimo ir eksperimentinės plėtros rizikos, kurias lemia idėjų naujumas ir inovatyvumas bei įgyvendinimo neapibrėžtumas. Iš šių rizikų paminėti būtų galima tyrimo įgyvendinimo ir rezultatų integralumo rizikas, pavyzdžiui, iškelta labai ambicinga idėja, tačiau nėra pakankamai mokslo žinių apie prielaidas ją realizuoti, taip pat gali būti pasirinkti netinkami tyrimo metodai pasiekti laukiamus rezultatus, tyrimo procese nesugeneruojami reikiami duomenys arba jie prarandami, neužtikrinamas tyrimo etikos principų laikymasis. Dr. E. Gaulės manymu, projekto paraiškų rengėjams ir projektų įgyvendintojams taip pat yra svarbu užtikrinti tyrimui atlikti būtinas kompetencijas, pasitelkiant įmonėje atitinkamų kompetencijų darbuotojus arba bendradarbiaujant su mokslo ir tyrimų institucijomis, ir pasiekti tyrimui reikalingą infrastruktūrą bei įrangą.
LVPA patirtis rodo, kad dalis įmonių susiduria su dar viena situacija, kai kreipiasi į mažiau patirties MTEP konsultavimu užsiimančias įmones, o pačios į bendradarbiavimą su LVPA įsitraukia per mažai. Pasitaiko situacijų, jog projekto įgyvendinimo metu bendrovėms talkinantys kai kurie mažiau patyrę konsultantai nekokybiškai teikia dokumentus, pavyzdžiui, mokėjimo prašymus, kuriuose trūksta informacijos. Tuomet įmonė pagal pateiktą mokėjimo prašymą negauna tiek lėšų, kiek prašoma. Su tokiomis problemomis rečiau susiduria bendrovės, kurios pačios pasirenka labiau patyrusius konsultantus arba tiesiogiai bendrauja su LVPA įgyvendindamos projektą, jam administruoti paskiria patyrusius darbuotojus iš vidinių bendrovės resursų ir, kas labai svarbu, į projekto eigą įtraukia įmonės vadovybę.
Neprognozuojamos situacijos ir įmonių patirtis
Kalbintų įmonių vadovai pastebi, kad MTEP projektui įsibėgėjus neretai aplanko mintis apie tai, ar išties pavyks sukurti rinkai komerciškai patrauklų gaminį.
„Štai šiuo metu kuriame naujos kartos autocisterną ir matome, kad ją pavyks pagaminti, pasieksime svorio ir izoliacijos tikslus. Tačiau numatome galimą riziką dėl gaminio ilgaamžiškumo. Išspręsti tokius klausimus įmanoma, tik jie užtrunka laiko ir pareikalauja lėšų, kurių paraiškos rengimo etape tiksliai suplanuoti yra beveik neįmanoma, todėl dažnu atveju išaugusias projekto išlaidas tenka finansuoti iš apyvartinių lėšų ar kitų papildomų šaltinių. Galiausiai niekam nesinori susidurti su situacija, kai paaiškėja, kad gaminys yra techniškai geras, bet rinkai tiesiog per brangus“, – svarsto „Astra“ generalinis direktorius Vaidas Liesionis.
Tuo metu MTEP projektą, kurio vertė 1,7 mln. Eur, kartu su komanda pradėjęs A. Stonkus teigia, kad šiuo metu daugiausiai „staigmenų“ pateikia koronaviruso pandemijos sukeliami trikdžiai, ypač apribotos susisiekimo galimybės. Įmonės „IntelligentSolar“ vadovas sako tikėjęsis jau rugsėjį pradėti eksperimentinę veiklą, tačiau darbus padėti atlikti turintys inžinieriai iš Izraelio, Kinijos, Italijos ir Nyderlandų negali atvykti į Lietuvą.
„Kai kurie darbai vyksta per nuotolį. Į Lietuvą atsiunčiama reikalinga įranga ir patys ją paleidžiame. Normaliomis sąlygomis atvyktų inžinieriai ir padėtų tai padaryti, tačiau dabar tai neįmanoma. Dėl to tai, kas įprastai truktų savaitę, dabar mums gali užtrukti kelis mėnesius“, – pastebi A. Stonkus.
Įmonių pajėgumų įsivertinimas
Ne vieną iš dalies ES finansuotą projektą įgyvendinusios mašinų gamyklos „Astra“ vadovo V. Liesionio teigimu, ilgametė patirtis leido suprasti, kad prieš imantis darbų, kurie gali užtrukti ne vienerius metus, o pats projektas naudos teikti po trejų ar ketverių metų, privalu įsivertinti bendrovės galimybes įgyvendinti norimas idėjas.
„Keliame klausimą: jei reikės investuoti keletą milijonų, ar turėsime laiko ir lėšų laukti, kol projektas pradės generuoti grąžą? Mūsų įmonės, kurioje dirba 240 žmonių, struktūra yra minimali, bet pakankama, kad galėtume skirti dėmesio ir lėšų norimų naujų gaminių kūrimui. Tačiau, jei bendrovė būtų mažesnė, tokio tipo projektų, kurių imamės šiuo metu, negalėtume įgyvendinti“, – teigia V. Liesionis.
Pašnekovo teigimu, kritiškai įvertinta projekto biudžetinė dalis taip pat leidžia išvengti nenumatytų rizikų. „Seniau susidurdavome su problema, kaip teisingai vertinti šią dalį. Įgyvendinant projektą tenka sumokėti bako paskolos rezervavimo mokestį, atsiranda vietų, kur išlaidų padaugėja. Dabar tiesiog suprantame, kad jei mums skirtas ES finansavimas sudaro 50 proc. visų suplanuotų projekto kaštų, tai mums reikės ne tik prisidėti dar 50 proc., bet reikia papildomai susiplanuoti ir bent 10 proc. rezervą tiems kaštams, kurie būtini, bet nėra finansuoti, ir galimiems papildomiems kaštams, kurių MTEP projekto eigoje tikrai atsiras“.
Savo ruožtu A. Stonkus pasakoja, kad „IntelligentSolar“ įmonę sudaro nedidelė dešimties žmonių komanda. Viena vertus, tai galima traktuoti kaip galimą riziką, nes žmogiškųjų pajėgumų rezervas ribotas, kita vertus, pašnekovas atkreipia dėmesį į komandos atliekamų darbų efektyvumą.
„Taip, kiekvienas esame žmogus-orkestras, atliekame daug funkcijų, bet tuo pačiu metu esame susikoncentravę. Tokia strategija pasiteisina, iki šiol bendrovei sekėsi per metus paaugti ne mažiau kaip 100 proc. Pernai mūsų apyvarta siekė daugiau nei 1,5 mln. Eur. Virusas mūsų pozityvumą buvo kiek nuslopinęs, bet dabar užsakymus esame susidėlioję iki metų galo, taigi esame stabiliame veiklos režime“, – kalba A. Stonkus.
Nuo terminų planavimo iki pirkimų
Jei išorės rizikas, tokias kaip ekonominė ar rinkos situacija, bendrovėms numatyti ir suvaldyti yra sudėtinga, o kartais ir neįmanoma, tai projekto valdymo ar vidines įmonės rizikas bendrovės gali spręsti vienos arba daugeliu atvejų kreiptis pagalbos į LVPA.
„Esame bendradarbiaujanti organizacija ir, jei kyla iššūkių, sakykime, atsiliekama nuo projekto terminų ar įvyko klaidų pirkimuose, tai bendru sutarimu tokias situacijas galime spręsti“, – akcentuoja LVPA Veiklos procesų ir rizikos valdymo tarnybos direktorius.
Įmonių dėmesys ypač atkreipiamas į pirkimų organizavimą, mat praktika rodo, kad juos vykdant dažnu atveju pasitaiko ir elementarių klaidų, pavyzdžiui, minimi konkretūs gamintojų pavadinimai ar siekiant įsigyti labai kokybišką įrangą iškeliami per dideli kvalifikaciniai ir kokybės reikalavimai bei sukeliami galimi apribojimai kitiems rinkos dalyviams. LVPA visuomet konsultuoja projektų vykdytojus pirkimų organizavimo klausimais. Net ir įvykus neteisingam pirkimui, klientams teikiamos konsultacijos dėl galimų veiksmų ir alternatyvų, jei situacija dar gali būti ištaisyta. Svarbu kartu siekti projekto tikslų bei rezultatų ir bendradarbiauti projekto įgyvendinimo metu.
„Padarius klaidą, ji analizuojama. Nebūtinai ir ne iš karto yra taikomi LVPA Rizikos ir kokybės valdymo skyriaus siūlomi sprendimai. Kartais, jei tai įmanoma, siūlome pakartotinai atlikti pirkimo procesą. Jei antras bandymas atliekamas tvarkingai, bendrovė nepatiria jokių neigiamų pasekmių“, – paaiškina O. Krutikova.
Mažos ar didelės projektų rizikos, klaidos bei kiti nelaukiami netikėtumai ar neapibrėžtumai yra projekto įgyvendinimo dalis, kurios bendrovės ir agentūra pageidautų išvengti, bet praktikoje tokia tobulybė neįmanoma, todėl tam reikia specialiai rengtis. Patirties turinčios įmonės dažnai yra pasirengusios ne vieną atsarginį planą, jei situacija klostytųsi ne taip, kaip planuota. Žodis „rizika“ nebėra tas, kuris gąsdintų ES projektus įgyvendinančias įmones. Nepaisant to, rizikos įvykius stengiamasi numatyti, o siekiant nesusidurti su jų pasekmėmis atliekamas didelis darbas, kuriam pasitelkiami išorės partneriai.
LVPA direktoriaus A. Pautieniaus-Želvio įsitikinimu, ES investicijų sistemoje dažnai pasitaiko įvairių su ES investicijomis susijusių rizikų. Dažnos yra proceso, projekto, pareiškėjo rizikos, atitinkančios ES reglamentų reikalavimus ar ne, tačiau problemomis vadiname nepageidaujamas situacijas dabartyje (paraiškose), kurios sukelia diskomfortą, stabdo pažangą, kelia susirūpinimą, o projektų rizikomis apibrėžiame nepageidaujamas situacijas ateityje (projektų įgyvendinimo metu), kurios gali teigiamai arba neigiamai paveikti projekto sėkmę.
Pasak agentūros vadovo, aptarnaujant socialiai atsakingus verslo klientus itin svarbi projektų rizikos valdymo proceso orientacija į rezultatą, kuris kuria vertę įmonių vadovams ir savininkams, padeda pasiekti pridėtinę vertę per ES projektus ir užtikrina kokybišką ir skaidrų klientų aptarnavimą. Konkurencinėje aplinkoje verslui svarbus agentūros kaip viešojo sektoriaus organizacijos paslaugų saugus greitis ir geras verslo aplinkos suvokimas, stiprinant tvaraus naudos realizavimo kompetencijas.
„Suprantame produktų kūrimo projektų specifiką inovacijų ekonomikoje ir pagal tarptautinę projektų valdymo patirtį matome prasmę investuoti į verslo projektų rizikingumo prevenciją. Dėmesį skiriame potencialių ir nuolatinių klientų konsultavimui valdant projektų rizikas visoje kliento kelionėje, t.y. dirbant su ES investicijomis nuo projekto idėjos iki poprojektinės veiklos užbaigimo. Čia darbo užteks ir ES investicijų agentūrų ekspertams, ir projektus aptarnaujantiems Investicijų valdymo tarnybos projektų vadovams, ir patyrusiems bei atsakingiems konsultantams, kurie turi užsitarnavę verslo vadovų pasitikėjimą“, – teigia LVPA vadovas.
Pranešimą paskelbė: Monika Visockytė, VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra