Prieš metus architektūrinės idėjos konkursą laimėjusi „Alberto tilto“ kūrėjų komanda baigė dar vieną etapą – Vilniaus miesto savivaldybės Vyriausiojo architekto skyrius pritarė pėsčiųjų tilto tarp Upės ir A. Goštauto gatvės projektiniams pasiūlymams. Tolesnis šio projekto likimas priklausys nuo plėtros planų abiejose tilto pusėse – tiek buvusioje Edukologijos universiteto, tiek buvusio Lukiškių kalėjimo ir Seimą supančioje teritorijoje.
„Šis tiltas turi tapti svarbia jungtimi tarp dešiniajame Neries krante sparčiai augančių Saltoniškių bei Žvėryno ir kairiajame Neries krante esančių Lukiškių rajono. Tiltas bus statomas, kai valstybės institucijos apsispręs plėtoti ar efektyviau naudoti aplinkines teritorijas – buvusio Edukologijos universiteto miestelį dešiniajame Neries krante bei LRS Seimo kanceliarijai priklausantį sklypą kairiajame, taigi – išaugus potencialių tilto naudotojų skaičiui“, – sakė vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis.
Anot projektuotojų, įmonių „INHUS Engineering“ ir „DO architects“ grupės, tuo metu, kai dviratis ar paspirtukas Vilniuje vis dažniau naudojamas ne kaip rekreacijos, o kaip transporto priemonė, papildomų kuo trumpesnių jungčių kūrimas tampa prioritetu. Ir tokie sprendiniai ypač reikšmingi tampa nuo centro nutolusioms miesto dalims. „Alberto tiltas“ sutrumpintų keliones į miestą ir Šeškinės, Pašilaičių bei Justiniškių gyventojams.
Vyriausiojo miesto architekto Mindaugo Pakalnio vertinimu, savivaldybės pastangos rekonstruoti, konvertuoti buvusius pramoninius rajonus miesto centre jau šiandien akivaizdžios matant Saltoniškių rajono atsinaujinimą – čia kuriasi verslo centrai, statomi nauji būstai. Bet, nors yra netoli miesto centro, Saltoniškių rajonas nuo jo atskirtas, ypač jei norima judėti pėsčiomis ar dviračiu.
„Geležinio Vilko tiltas yra pritaikytas miesto greitkeliui, juo juda didelis transporto srautas, kuriam būdinga tarša ir triukšmas neskatina pėsčiųjų ir dviratininkų naudotis šiuo tiltu. Parinkta naujo tilto vieta leis Saltoniškių rajono gyventojams ir darbuotojams pasiekti miesto centrą ramesne Saltoniškių gatve, ši gatvė taps svarbia alternatyvaus judumo ašimi, prie kurios glaudžiasi didelį konversijos potencialą turinti buvusi Edukologijos universiteto teritorija dešiniajame Neries krante. Norisi tikėtis, kad miesto parengtas pėsčiųjų tilto projektas paskatins ir jos atsinaujinimą“, – sakė M. Pakalnis.
Saltoniškių gatve nukreipiami ir pėsčiųjų bei dviračių takai, jungiantys vakarinę miesto dalį su miesto centru, Gedimino prospekto vakarine dalimi. Vakarinėje pusėje tiltas pratęsia esamą dviračių tako liniją, o rytiniame driekiasi link kelių sankirtos, kur pratęsia pėsčiųjų trasą ir įsilieja į dviračių takus.
„Tuo būdu pėstiesiems ir dviratininkams nebelieka poreikio kirsti Geležinio Vilko g. ir Narbuto g. žiedo, jų eismo sąlygos tampa komfortiškesnės, saugesnės“, – komentavo vyriausiasis miesto architektas. Kairiajame upės krante tiltas veda į šiuo metu neužstatytą Seimo kanceliarijai priklausantį sklypą – dar vieną teritoriją, kurios panaudojimo planai galėtų tapti motyvu įgyvendinti tilto projektą.
Komfortiškesnė, greitesnė ir saugesnė jungtis
Projektuotojai (projekto vadovas Justas Petkevičius, architektai Algimantas Neniškis, Andrė Baldišiūtė, Gilma Teodora Gylytė, Sabina Daugėlienė, Ignas Uogintas), suplanavo 109 m ilgio, 13 m pločio pėstiesiems ir dviratininkams skirtą tiltą. Minimalistinės architektūrinės išraiškos medinis arkinės konstrukcijos tiltas tarsi sudarytas iš dviejų persipinančių elementų, jungia krantus keturiuose taškuose – apatines ir viršutines krantinių terasas. Toks išdėstymas natūraliai prisitaiko prie esamo Neries krantinių reljefo ir užtikrina maksimaliai patogų žmonių judėjimą – leidžia sklandžiai patekti tiek į viršutinę, tiek į apatinę Neries krantinės terasas.
Patogesniam dviratininkų, žmonių su judėjimo negalia ir šeimoms su vaikų vežimėliais skirtingų lygių dešiniajame upės krante patekimui į apatinę krantinės terasą pritaikoma esama nuovaža, o kairiajame krante šalia tilto numatoma nauja nuovaža, sujungianti viršutinę krantinės terasą su apatine.
Medinės klijuoto medžio konstrukcijos kuria dekoratyvų fasadą, apžvelgiamą ne tik iš tolimesnių perspektyvų, bet ir iš žemutinės krantinės terasos, – architektai šią medžiagą parinko atsižvelgdami į jautrų Žvėryno architektūros charakterį.
Tilto atramos numatomos monolitinės gelžbetoninės, atremtos ant gręžtinių polių. Gelžbetoninė arkinės konstrukcijos atraminė dalis įrengiama aukščiau, kad ledonešio metu medinė konstrukcija ir metalinės atraminės detalės būtų apsaugotos nuo tiesioginio poveikio. Tilto sprendiniuose įvertintos ir saugios laivybos upe galimybės. Apskaičiuota, kad farvaterio zonoje tilto konstrukcijų apačios aukštis yra pakankamas saugiai laivybai Neries upe vykdyti.
Pranešimą paskelbė: Rusnė Marčėnaitė, Vilniaus miesto savivaldybė
