Nors vis daugiau Lietuvos gyventojų teigia savo pajamomis pajutę blogėjančią šalies ekonominę situaciją, arėjant didžiausioms metų šventėms taupymo stabdžiai spaudžiami nuosaikiai, rodo „Swedbank” užsakymu lapkričio pabaigoje atlikta gyventojų apklausa. Apklausos duomenimis, žmonės šiemet labiau linkę neišlaidauti, tačiau radikaliai keisti šventinių įpročių nesiruošia. Beveik trečdalis (30 proc.) iš apklaustųjų teigė šiemet šventiniams pirkiniams išleisiantys tiek pat, kiek ir pernai, kiek daugiau nei ketvirtadalis (25,7 proc.) šalies gyventojų sakė šiek tiek mažinsiantys išlaidas, o kas dešimtas Lietuvos gyventojas (10,9 proc.) tvirtino šiemet dovanoms išleisiantis daugiau. Gerokai mažinti išlaidas šventėms žadėjo penktadalis apklaustųjų (20,4 proc.), o dar beveik dešimtadalis (9,3 proc.) respondentų sakė, kad įsigijus būtiniausių dalykų, dovanoms pinigų jiems nebeliks. „Akivaizdu, kad Lietuvos gyventojai per svarbiausias metų šventes yra linkę susilaikyti nuo didesnių išlaidų. Šiuo požiūriu esame arčiau Vakarų nei Vidurio ar Rytų Europos. Neseniai bendrovės „Deloitte” atlikto tyrimo duomenimis, praktiškai visose Vakarų Europos valstybėse dovanoms šiemet bus išleidžiama mažiau. Kai kuriose jų, kaip Airijoje, Didžiojoje Britanijoje ar Italijoje, išlaidos Kalėdų dovanoms mažės 7-8 proc. Tuo tarpu Vidurio ir Rytų Europos gyventojai – čekai, slovakai, rumunai, rusai – teigė šiemet šventėms skirsiantys šiek tiek daugiau pinigų nei pernai”, – sako „Swedbank” Asmeninių finansų valdymo ekspertė Odeta Čičkauskaitė. „Swedbank” ekspertė pastebi, kad kuo toliau, tuo labiau krizės padarinius Lietuvos gyventojai pajunta asmeniškai. „Tų, kurie teigė, kad jų nuolatinės pajamos per pastaruosius 12 mėnesių sumažėjo, lapkritį buvo 16,2 proc. – tai pusantro karto daugiau nei liepą, kai jų buvo 10,4 procento. Taip pat per 4 mėnesius nuo liepos iki lapkričio pastebimai sumažėjo tų, kurie sakė per pastaruosius metus pajutę nuolatinių pajamų augimą – liepą tokių dar buvo beveik trečdalis (31,7 proc.), lapkritį jau mažiau nei penktadalis (19,7 proc.)”, – sakė O. Čičkauskaitė. „Atrodo, kad žmonės ne tik neišlaidaus per šventes, bet ir iš esmės mažina vartojimą. Tiek liepą, tiek lapkričio mėnesį apie pusė apklaustų gyventojų teigė, kad per paskutinius dvylika mėnesių šiek tiek ar net žymiai sumažino vartojimą. Įdomu tai, kad moterys dažniau teigė gerokai sumažinusios vartojimą. Žmonių, kurie šiemet sako vartojimui išleidžiantys daugiau nei pernai, palyginus su liepa, sumažėjo nuo 10,6 iki 6,7 proc.”, – sako „Swedbank” Asmeninių finansų valdymo ekspertė Odeta Čičkauskaitė. Pasak jos, tendencija, kuomet gyventojai riboja vartojimą, yra gera. „Ypač švenčių laikotarpiu žmonės turėtų apsvarstyti kiekvieną pirkinį, nepasiduoti pirkimo manijai ir daugiau pinigų skirti ne vartojimui, o taupymui,” – pataria „Swedbank” Asmeninių finansų valdymo ekspertė. Gyventojų apklausą apie vartojimo ir prieššventinius įpročius lapkričio mėnesį atliko bendrovė „Spinter”. Iš viso apklausti 1003 gyventojai, nuo 18 iki 75 metų. „Swedbank” – naujas „Hansabanko” vardas. „Swedbank” grupė veikia 14-oje pasaulio šalių. Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Rusijoje ir Švedijoje „Swedbank” turi daugiau negu 9,2 mln. privačių ir apie 530 tūkst. verslo klientų, 459 padalinius Švedijoje ir 299 – Baltijos šalyse. „Swedbank” dirba virš 22 tūkst. darbuotojų, iš jų Lietuvoje – daugiau negu 3 tūkstančiai. Su „Swedbank” prekės ženklu Lietuvoje veikia AB bankas „Hansabankas”, UAB „Hansa lizingas”, UAB „Baltijos autolizingas”, UADBB „Hansa draudimo brokeris”, UAB „Hansa investicijų valdymas”, UAB „Hansa gyvybės draudimas”, UAB „Hansa valda”. Bendrovių juridiniai pavadinimai bus pakeisti 2009-ųjų pavasarį.
