Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda nuotoliniu būdu dalyvavo apskritojo stalo diskusijoje „Nacionalinis plėtros bankas: poreikis, strategija ir tolesni veiksmai“. Renginyje kartu su Lietuvos Vyriausybės nariais, verslo atstovais ir finansų sektoriaus ekspertais buvo tariamasi dėl Nacionalinio plėtros banko ar fondo steigimo strategijos ir veiklos prioritetų.
Šalies vadovo pasiūlyto Nacionalinio plėtros banko funkcijas atliekančio Nacionalinio plėtros fondo steigimas yra numatytas naujojoje Vyriausybės programoje. Jo tikslas – sujungti viešojo ir privataus sektoriaus finansinius išteklius ir juos nukreipti į valstybės prioritetines sritis. Ši finansų institucija padėtų užpildyti rinkos spragas, teikdama finansavimą jaunų inovatyvių įmonių veiklos pradžiai, kredituodama vidutinį ir smulkųjį verslą, vystydama finansines priemones įmonėms, siekiančioms tvaraus augimo ir eksporto plėtros. Ši institucija nekonkuruotų su kitais rinkos dalyviais, o papildytų rinką. Siekiama, kad steigiama institucija konsoliduotų jau veikiančias nacionalines plėtros įstaigas šalyje ir orientuotųsi į verslo finansavimą, neteikdama mažmeninių finansinių paslaugų.
„Naujojoje Vyriausybės programoje numatytas Nacionalinio plėtros fondo steigimas atliepia mano siūlytą Nacionalinio plėtros banko įkūrimo idėją. Šiuo etapu ypač svarbu sutarti, kad institucija pasiektų du pagrindinius tikslus. Pirma, kad Lietuvos verslas – tiek jaunos, tiek jau pažengusios ir stiprios įmonės – turėtų efektyvią prieigą prie finansavimo ir taip prisidėtų prie Lietuvos ekonomikos potencialo realizavimo, kurtų naujas aukštos pridėtinės vertės darbo vietas, skatintų investicijas į aukštąsias technologijas. Antra, svarbu, kad institucija taptų stipria finansine organizacija, kuri padėtų plėtoti žaliosios ekonomikos prioritetus, skaitmenizaciją ir prisidėtų prie regionų atskirties mažinimo“, – diskusijoje sakė Prezidentas ir pabrėžė, kad ši institucija turi būti valdoma profesionaliai, depolitizuotai bei spręsti įsisenėjusią verslo kreditavimo stygiaus problemą šalyje.
Prezidentas akcentavo, kad valstybinių įstaigų veiklos persidengimas ir konkuravimas tarpusavyje yra žalinga praktika, būdinga ne tik verslo finansavimo, bet ir inovacijų sektoriui. Todėl būtina konsoliduoti net penkių jau veikiančių finansinės plėtros įstaigų funkcijas į vieną stiprų darinį, kuris veiktų efektyviai ir užtikrintų, kad finansavimo paslaugas verslas gautų vienoje vietoje.
Apskritojo stalo diskusijoje gerąja patirtimi dalijosi Prancūzijos plėtros banko „BPI France“ vadovas Nicolas Dufourcq, institucijos steigimo įgyvendinimo žingsnius aptarė finansų ministrė Gintarė Skaistė, aplinkos ministras Simonas Gentvilas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, Pasaulio banko ekspertas Marius Vismantas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius, Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė ir startuolio „TransferGo“ įkūrėjas Daumantas Dvilinskas.
Apskritojo stalo diskusija „Nacionalinis plėtros bankas: poreikis, strategija ir tolesni veiksmai“ yra vienas iš Prezidento inicijuojamų renginių, vykstančių po Prancūzijos Prezidento Emmanuelio Macrono darbo vizito Lietuvoje rugsėjo mėnesį.
Pranešimą paskelbė: Kristina Karnickaitė, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija
