Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su finansų ministre Gintare Skaiste aptarti šių metų Finansų ministerijos darbotvarkės prioritetų. Pokalbyje daugiausia dėmesio skirta priemonių, skirtų mokesčių sistemos teisingumui užtikrinti, analizei.
„Teisingesnė mokesčių sistema yra gerovės valstybės pagrindas, todėl manau, kad šis darbas yra prioritetinis Finansų ministerijos veikloje ir artėjančioje pavasario Seimo sesijoje. Pasitikėjimą valstybe ir valdžios institucijomis galime sustiprinti, tik sukurdami teisingesnį mokestinės naštos pasidalijimą – be nepagrįstų apmokestinimo netolygumų ir mokestinių išlygų“, – pabrėžė Prezidentas.
Šalies vadovo teigimu, šiuo metu pajamų mokesčiai per daug priklauso nuo veiklos formos ir per mažai – nuo pajamų dydžio, todėl, peržiūrint visas mokestinių lengvatų taikymo nuostatas, būtina remtis teisingumo, taiklumo ir adekvatumo principais.
Kaip vieną pavyzdžių Prezidentas pristatė inicijuojamą Pelno mokesčio pataisos koncepciją, kuria siekiama spartesnio Lietuvos gyventojų atlyginimų augimo ir artėjimo Vakarų Europos valstybių standarto link. Šiuo metu šalies išsivystymo lygis siekia 80 proc. pažangių šalių vidurkio, bet atlyginimai tesudaro 60 procentų. Šį atotrūkį, pasak Prezidento, galima mažinti, keičiant požiūrį ir investuojant ne tik į technologijas ar infrastruktūrą, bet ir į didžiausią Lietuvos ekonomikos turtą – žmogų.
Pokalbyje aptartos kovos su šešėliu priemonės, kaip vienas esminių šaltinių mažinant galimą viešųjų finansų deficitą. Lietuvos vadovas paragino finansų ministrę imtis išmanių ir kūrybiškų priemonių atkovoti ženklią valstybės finansų dalį iš šešėlio. 2019 m. „Schneider“ tyrimo duomenimis, šešėlis Lietuvoje yra trečdaliu didesnis nei Europos šalių vidurkis. Tarptautinio valiutos fondo vertinimu, jeigu šėšėlis pasiektų ES šalių vidurkį, biudžetas pasipildytų apie 5 proc. BVP (arba daugiau nei 2 mlrd. eurų). Sutarta, kad vienu pirmųjų prioritetų naujajame Finansų ministerijos šešėlio mažinimo plane taps sprendimo diegti statybininko ID kortelę analizė.
Prezidentas domėjosi ekonomikos transformacijos ir ES Gaivinimo fondo lėšų investavimo planų parengimo terminais. Šalies vadovas akcentavo, kad investicijų ekonomikos transformacijai plane, kuris sieks apie 2,6 mlrd. eurų, turėtų būti deramai atsižvelgta į šalies regionus, siekiant didinti pragyvenimo lygį bei skatinti inovacijas juose.
Pabrėžta, kad ne mažiau svarbu realizuoti nacionalinio plėtros fondo koncepciją, taip sukuriant ne tik trumpalaikį, bet ir ilgalaikį investicijų palaikymo instrumentą valstybėje.
Pranešimą paskelbė: Kristina Karnickaitė, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija
