Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius šiandien dalyvavo „Verslo žinių” surengtoje konferencijoje „2010-ųjų biudžetas. Ekspertų prognozės ir rekomendacijos”. Savo pranešime „Lietuvos ekonominės perspektyvos 2010-aisiais. Vyriausybės prioritetai” Premjeras apžvelgė Vyriausybės parengtą ir Seimui svarstyti pasiųstą kitų metų biudžeto projektą. A. Kubilius pažymėjo, kad dėl pasaulinės ekonomikos krizės traukiantis Lietuvos ekonomikai kitąmet į biudžetą bus surinkta maždaug tiek pajamų, kiek jų buvo surenkama 2005 – 2006 metais. Todėl, siekiant užtikrinti valstybės finansų stabilumą, panašiais dydžiais reikia planuoti ir biudžeto išlaidas. Vyriausybės pastangomis per šiuos metus biudžeto deficitas jau yra sumažintas maždaug 8 proc., visų pirma žymiai mažinant darbo užmokesčius valstybės tarnyboje ir nubraukiant ministerijų „kitas išlaidas”, kuriomis finansuojamos įvairios investicinės programos. Vyriausybė pasiekė, kad darbo užmokesčio eilutė 2010 m. valstybės biudžete praktiškai atitinka 2006 m. dydį, o kitoms išlaidoms 2010 m. numatyta skirti beveik 2 kartus mažiau nei 2006 m. Premjero teigimu, Vyriausybė šiemet sąmoningai pradėjo mažinti biudžeto deficitą mažindama asignavimus valstybės tarnybos darbo užmokesčiui ir ne pačioms būtiniausioms valstybės investicijoms. Kitų metų biudžeto projektu Vyriausybė imasi prie realių iždo pajamų artinti ir nuo 2006 m. žymiai išaugusias socialines išmokas. Pvz., išlaidos senatvės pensijoms nuo 2006 m. metų yra išaugusios 2009 m. beveik 2,5 mlrd. litų, motinystės pašalpoms – 1,2 mlrd. litų, išmokos vaikams – beveik 700 mln. litų, šalpos išmokos – 650 mln. litų. Ministras Pirmininkas A. Kubilius pažymėjo, kad valstybės finansų konsolidavimo priemonės buvo intensyviai svarstomos su socialiniais partneriais rengiant Nacionalinį susitarimą. Vaisingų diskusijų metu Vyriausybė su profesinėmis sąjungomis, darbdavių ir socialines išmokas gaunančiųjų organizacijoms susitarė dėl pagrindinio sunkmečio principo – jo naštą turi solidariai pasidalinti visos gyventojų grupės, tačiau naštos dydis turi būti diferencijuojamas, kad daugiau gaunantys prie sunkmečio įveikimo prisidėtų daugiau, o mažiausiai gaunantys būtų maksimaliai apsaugoti. Premjeras pažymėjo, kad kitąmet Vyriausybės laukia esminės struktūrinės viešųjų finansų reformos, be kurių nepavyktų panaikinti paveldėto struktūrinio valstybės deficito, galinčio ilgainiui iki pavojingų dydžių užauginti valstybės skolą. Kalbėdamas apie pajamų eilutės kitų metų valstybės biudžete didinimą, Premjeras visų pirma paminėjo ES struktūrinės paramos lėšų įsisavinimą, pažymėdamas, kad jau šiemet Lietuva išsiveržė į pirmą vietą visoje Europos Sąjungoje pagal paramos lėšų panaudojimą, nors kol kas ir nepavyko įgyvendinti užsibrėžtų ambicingų paramos įsisavinimo planų. Vyriausybė kitąmet taip pat pradės viešos ir privačios partnerystės programą, kuri pritrauks į šalies ekonomiką daugiau finansinių išteklių, padės išsaugoti esamas ir kurti naujas darbo vietas. Baigdamas Ministras Pirmininkas palinkėjo konferencijos dalyviams daugiau šypsenų ir optimizmo, primindamas, kad sunkmečiu reikia ne tik mąstyti apie artimiausios ateities uždavinius, bet ir su maksimalia ambicija kurti tolimesnės ateities perspektyvą. Toks optimistinis mąstymas, Premjero nuomone, galėtų būti paskatintas, jei, pvz., kitąmet verslo bendruomenė su Vyriausybe, kitais socialiniais partneriais inicijuotų Nacionalinį susitarimą „Lietuva 2020-aisiais”.
