Laisvalaikis

Premjera „Mano fėjų herbariumas“: jausmų kupinas gamtos pasaulis

Nacionalinis Kauno dramos teatras jau šį šeštadienį, gruodžio 7 d., pristatys kerinčių vaizdų kupiną Povilo Makausko režisuotą spektaklį „Mano fėjų herbariumas“. Spektaklis mažus ir didelius pašauks ne tik pasivaikščioti po paslaptingą fėjų pasaulį, bet ir kvies į gamtą pažvelgti kaip į sudėtingą gyvą organizmą – jausmingai ir emocionaliai.

Spektaklis sukurtas pagal prancūzų autorių Sebastien‘o Perez‘o ir Benjamin‘o Lacombe knygą. Joje kerinčias iliustracijas papildo fantastinis pasakojimas apie talentingą botaniką Aleksandrą, kuris gauna slaptą užduotį ir iškeliauja į tolimą, legendomis apipintą Prancūzijos mišką ieškoti ypatingų augalų nemirtingumo eliksyro gamybai.

Kaip pasakoja pats režisierius P. Makauskas, šis spektaklis yra apie nemirtingumo paiešką gamtoje. Taip pat ne mažiau svarbus spektaklio momentas – santykis su gamta, kurį norima akcentuoti būtent mažiesiems žiūrovams. „Nemirtingumas yra vienas iš seniausių pasaulio klausimų ir šioje istorijoje jis surandamas gamtoje. Ypač gamtosaugos klausimą dabartiniame pasaulyje ima spręsti jaunosios kartos atstovai. Tokius maištus, sujudimus, sukilimus, šiandienos Europoje sukuria vaikai. Tiesiog norisi kalbėtis su ta karta, kuriai tai rūpi“, – teigia Povilas Makauskas.

Inscenizacijos autorė Daiva Čepauskaitė išplėtojo visas knygoje esančias situacijas – ji tam surado labai tylią ir jautrią kalbą. Jai šis kūrinys atvėrė daug gilių temų, pavyzdžiui, žmogaus vaidmenį šiame pasaulyje: „Kas mes – užkariautojai, nuožmūs vartotojai ar tik viena iš rūšių, patvirtinanti šio pasaulio grožį ir vienybę? Kam tarnauja mokslas – pažinimui ir išsaugojimui ar galiai įtvirtinti? Kas yra nemirtingumas – galbūt tai tiesiog susiliejimas su gamta ir suvokimas, kad esi nesibaigiančio stebuklo dalis?“ – svarsto D. Čepauskaitė.

Vaidinantiems aktoriams naujoji premjera asocijuojasi su vaikyste ir prisiminimais apie ją. Vyresnįjį botaniką Aleksandrą įkūnijantis aktorius Albinas Budnikas spektaklio temą jaučia itin jautriai: „Mes turėjome didžiulį sodą. Vaikai mėgdavome laipioti po medžius, po obelis, o mama sakydavo: „Jūs tik nelaužykit medžių – jiems skauda!“ Tuos žodžius įsiminiau visam gyvenimui. Spektaklyje mano herojus apie augalus kalba kaip apie paslaptingas būtybes, kurios gali mąstyti, jausti, bendrauti. Man atrodo, mano pagrindinis tikslas – jog vaikučiai išgirstų mano, kaip aš esu išgirdęs savo mamos, žodžius.“

Aktorius Saulius Čiučelis, Aleksandras jaunesnysis, akcentuoja, jog šis spektaklis kviečia žvelgti į gamtą per jausmų prizmę ir neriboti savo fantazijos: „Man labai prasminga ši frazė: „Reikia išmokti stebėti ir stebėtis“. Tai, regis, yra mūsų labai greito gyvenimo tempo esmė – truputį sustoti ir pažvelgti į gamtą, į mus supančią aplinką kaip į kitą gyvą žmogų – ją užjausti, pasidžiaugti ir panašiai.“

Aktorei Faustai Semionovaitei šis spektaklis yra priminimas apie tai, ką užmiršome – pirmuosius vaikystės atradimus: „Vaikui viskas nauja – jis jaučia pirmo patyrimo džiaugsmą. Manau, tą jaučią ir pagrindinis herojus, kuomet susipažįsta su fėjomis ir patiria tuos užmirštus vaikiškus, pačius pagrindinius jausmus.“

Aktorė Inga Mikutavičiūtė apie spektaklyje tyrinėjamą gamtą kalba platesne prasme: „Man šis spektaklis – apie meilę. Apie šviesą ir meilę viskam, kas mus supa. Jeigu, kai labai sunku, sugebi net didžiausioje tamsoje pamatyti šviesą, o didžiausioje beprasmybėje – meilę, viskas yra įmanoma.“

Aktorius Edgaras Žemaitis, šiame vaizdinių pasaulyje įkūnijantis tamsiąją jėgą, įsitikinęs, kad pagrindinis spektaklio adresatas turėtų būti vaikas, nes suaugusieji suvokia skirtumus tarp gėrio ir blogio, o vaikui tai yra puiki galimybė susipažinti su šiomis skirtingomis barikadų pusėmis.

 „Mano fėjų herbariumas“ yra ne tik pasakojimas, bet ir unikalus vaizdo elementų, animacijos prisodrintas reginys, kurį sukūrė vaizdo menininkė  Oliwia Szanajca-Kossakowska ir grafikė Alisa Rūta Stravinskaitė. Vaizdo projekcijų autorės nuomone, visa animacija yra lyg scenografijos pratęsimas, kuris padeda žiūrovams sekti miško charakterį. „Taip pat manau, kad yra labai svarbu kurti tokio pobūdžio pasirodymus vaikams, nes šiais technologijų ir išmaniųjų telefonų laikais jie turi gauti žinutę, kad gamta irgi yra labai svarbi”, – teigia menininkė.

Muziką spektakliui kūrė kompozitorė Gabija Gaigalaitė, kostiumus – dailininkė Dominyka Kačonaitė. Spektaklyje vaidina aktoriai Saulius Čiučelis, Martyna Gedvilaitė, Eglė Grigaliūnaitė, Inga Mikutavičiūtė, Fausta Semionovaitė, Albinas Budnikas, Edgaras Žemaitis, Gintautas Bejeris. Visų menininkų pastangos susijungė į unikalų spektaklį – reginį, kuris visus žiūrovus nukels į nematytą, jausmingą ir įspūdžių kupiną pasaulį.

Spektaklio premjera – gruodžio 7, 8 (spektaklis  rodomas su subtitrais lietuvių kalba, yra pritaikytas kurtiesiems ir neprigirdintiesiems žiūrovams) bei gruodžio 19 d.

Nacionalinio Kauno dramos teatro informacija

Donato Stankevičiaus nuotraukos

Pranešimą paskelbė: Jolanta Garnytė-Jadkauskienė , Nacionalinis Kauno dramos teatras

Parašykite komentarą