Nuo pat karo pradžios trims miestams-partneriams Ukrainoje paramą telkusi Kauno savivaldybė tolesnę pagalbą koncentruos labiausiai apgultam ir nukentėjusiam miestui-partneriui – Charkivui. Kauniečiai kviečiami prisidėti prie humanitarinės siuntos būtiniausiais daiktais ir pinigine auka. Priešakinėse linijose atsidūrę, žiaurias Rusijos atakas išgyvenantys charkiviečiai bei kariai stokoja maisto, higienos ir švaros priemonių, ligoninėms trūksta medikamentų. Atsiliepė į charkiviečių prašymą „Šimtams sužeistųjų ligoninėse, slėptuvėse nuo bombardavimo besiglaudžiantiems civiliams reikia gydymo ir pragyvenimo priemonių. Prašome humanitarinės pagalbos Charkivui, kad galėtume stabilizuoti padėtį ir išgyventi. Iš anksto dėkoju už jūsų palaikymą šiuo sunkiu metu, kuomet visi mes kovojame už savo laisvę ir gyvybes“, – rašė Charkivo meras Ihor O. Terekhov Kauno miesto vadovams adresuotame laiške. Balandžio 23–24…
Seimo narės Laimos Andrikienės pranešimas: 2021 m. Lietuva ir jos Vyriausybė sulaukė neregėto demokratinio pasaulio palaikymo ir solidarumo
2022 m. balandžio 19 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Vertindama Vyriausybės veiklos ataskaitą už 2021 metus ir planuojamus svarbiausius 2022 metų darbus užsienio politikos srityje, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Andrikienė pažymėjo, kad 2021-ieji apskritai buvo ypatingi metai atkurtos Lietuvos istorijoje, jiems analogų tiesiog nėra, todėl vertindami Vyriausybės darbus turime vertinti ir tų metų kontekstą: COVID-pandemiją, galiojusius apribojimus ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Komiteto pirmininkė sakė „labai pozityviai vertinanti Lietuvos Vyriausybės vykdytą vertybėmis grįstą, pagarbą demokratijai akcentuojančią, žmogaus teises ir laisves ginančią užsienio politiką. Būtent tokia mūsų Vyriausybės užsienio politika sulaukė palaikymo ne tik Europos Sąjungos šalyse: Lietuvą aktyviai rėmė JAV ir Jungtinė Karalystė, kitos pasaulio demokratijos.…
Prezidentas su Estijos ir Latvijos Premjerais aptarė tolesnę paramą Ukrainai
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda per pokalbius telefonu su Estijos Ministre Pirmininke Kaja Kallas ir Latvijos Ministru Pirmininku Arturu Krišjaniu Kariniu aptarė tolesnę paramą Ukrainai: karinę pagalbą, Europos Sąjungos (ES) šalies kandidatės statuso suteikimą Ukrainai ir sankcijų Rusijai griežtinimą. „Rusijai pradėjus dar vieną masinį Ukrainos puolimą Donbaso regione, privalome dar labiau susitelkti teikdami karinę paramą Ukrainai ir griežtindami atsakomąsias priemones Rusijai“, – sakė šalies vadovas. Pokalbių metu Prezidentas pabrėžė, kad tarptautinė bendruomenė turėtų izoliuoti Rusiją visuose sektoriuose: tarptautinėse organizacijose, politinėse ir finansinėse institucijose, sankcionuoti visus Rusijos bankus, atsisakyti importuoti rusišką naftą ir dujas. Prezidentas su Baltijos šalių Ministrais Pirmininkais taip pat aptarė prasidėjusį ES šalies kandidatės statuso suteikimo Ukrainai procesą. Prezidentas…
Lietuvos ir Ukrainos Prezidentai aptarė tolesnę karinę pagalbą
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda per pokalbį telefonu su Ukrainos Prezidentu Volodymyru Zelenskiu aptarė situaciją Rusijos agresijai besipriešinančioje valstybėje bei tolesnę karinę pagalbą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. „Rusija tęsia savo agresiją – raketomis atakuojami didieji Ukrainos miestai, o Rytų Ukrainoje telkiamos vis gausesnės agresoriaus pajėgos. Ukrainiečiai didvyriškai kaunasi, tačiau jiems reikia nuolatinės karinės pagalbos – ginklų ir amunicijos“, – sakė Lietuvos vadovas. Ukrainos Prezidentas pasveikino Lietuvos Respublikos Prezidentą ir Lietuvos žmones Velykų proga ir padėkojo už pagalbą Ukrainai, jos žmonėms, Lietuvoje atsidūrusiems karo pabėgėliams. Pranešimą paskelbė: Ridas Jasiulionis, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija
Tarptautinė organizacija "Chefs Sans Frontieres" Ambasadoriumi Lietuvoje paskyrė šefą Evaldą Žaliuką
CHEF Evaldas Zaliukas CSF Ambassador for Lithuania Šefo Alan Coxon 2022 metų sausį sukurta labdaros organizacija CSF (Chefs Sans Frontieres) patvirtino šefą Evaldą Žaliuką CSF Ambasadoriumi Lietuvoje. CSF, žinoma kaip „Šefai be sienų“, gimė siekiant surinkti lėšų smulkiems gamintojams ir ūkininkams paremti, kurie prarado pragyvenimo šaltinį ir verslą dėl nekontroliuojamų traumų ar stichinių nelaimių. Tikslas – remti, atkurti vietos ir regiono smulkius maisto produktų ir gėrimų gamintojus, jų gyvenimą ir verslą, išsaugant kultūrinę gastronomiją, kulinarinį paveldą ir tradicinius įgūdžius ateities kartoms. 100 % visų surinktų lėšų skiriama padėti tiems, kuriems tos pagalbos reikia, o CSF…
Utena išreiškia paramą ir palaikymą Ukrainai
Laisvės skveras Utenoje, kaip jau buvo rašyta, įkurtas Basanavičiaus ir S. Dariaus ir S. Girėno gatvių sankirtoje. Skveras senųjų uteniškių yra vadinamas vokiečių kapais, nes čia buvo palaidoti pirmojo Pasaulinio karo metu žuvę vokiečių kariai. Šiuo metu skveras pasipuošė Ukrainos vėliavos spalvų gėlėmis ir nušvito užrašu SLAVA UKRAINI! Laisvės skveras Utenoje – solidarumo išraiška Ukrainai bei ukrainiečiams karo pabėgėliams, kurių Utenos rajone yra jau daugiau kaip 400. Pranešimą paskelbė: Lolita Kaminskienė, Utenos rajono savivaldybės administracija
Rasti ieškomus kapus jau padeda naujoji sistema
2021 m. buvo suskaitmenintos visos Utenos rajono kapinės: ir miesto, ir kaimo vietovėse, veikiančios ir neveikiančios. Utenos rajono savivaldybė tai padarė pirmoji Lietuvoje. Apie kapinių suskaitmeninimą kalbamės su Utenos rajono savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyr. specialiste Aida Diržauskiene. Gerbiama Aida, kas paskatino Utenos rajono savivaldybę imtis šio darbo? Problema, kuriai spręsti inicijuotas projektas – gyventojų poreikius ne visai atitinkanti laidojimo paslaugų teikimo ir gyventojų aptarnavimo kokybė. Atlikus visuomenės patenkinimo Utenos rajono savivaldybės teikiamomis viešosiomis paslaugomis tyrimą, buvo pastebėta, kad ritualinių paslaugų teikimo užtikrinimo ir kapinių priežiūros organizavimo paslaugų vertinimo rodiklis yra gana žemas. Siekiant pagerinti teikiamų ritualinių paslaugų teikimo užtikrinimo ir kapinių priežiūros organizavimo paslaugų kokybę, buvo…
Seimo Žmogaus teisių komitetas pasmerkė antisemitinius išpuolius Panerių memoriale
2022 m. balandžio 13 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Balandžio 13 d. posėdyje Seimo Žmogaus teisių komitetas išreiškė susirūpinimą dėl pasikartojančių išpuolių Paneriuose, kai per mažiau nei savaitę vienoje didžiausių Antrojo pasaulinio karo masinių žudynių vietoje esantys paminklai ir objektai buvo išniekinti išterliojant juos Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą simboliais „Z“ ir „V“. Komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius pažymėjo, kad tokiais veiksmais, tikėtina, siekiama diskredituoti žydų bendruomenę. T. V. Raskevičius informavo, kad yra gautas Žmogaus teisių organizacijų koalicijos ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės išpuolius smerkiantis kreipimasis. Žmogaus teisių komitetas, vertindamas padėtį Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą kontekste ir vykdomus išpuolius kitose, Ukrainai draugiškose valstybėse, taip pat jų keliamą pavojų…
Seimo nario Ričardo Juškos pranešimas: „Liko vienas žingsnelis, po kurio regionai dalinsis 1,6 mlrd. eurų paketą“
2022 m. balandžio 13 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas atidžiai prižiūrės, kaip ministerijos spartina regionų finansavimą iš struktūrinių fondų ir užtikrina principą, pagal kurį bent 30 proc. europinių lėšų paskirsto ne Vilnius, o patys regionai. Pasak komiteto pirmininko, Liberalų sąjūdžio frakcijos nario Ričardo Juškos, 1,6 mlrd. eurų struktūrinių fondų lėšų bus ne mechaniškai padalijamos tarp atskirų savivaldybių, o investuojamos į regionų ateitį. „Galime tikėtis, kad rezultatą jau pasiekėme. Liko vienas rūpestis – kaip praktiškai įgyvendinti modelį ir panaudoti europines lėšas, savivaldybėms jas kofinansuojant. Seime spausime ministerijas ir visą Vyriausybę procesui pagreitinti“, – trečiadienį, Vidaus reikalų ministerijai pristačius regionų plėtros pažangą, sakė R. Juška. Valstybės…
Prezidentas Ukrainoje: tai yra karas, kuriame privalome nugalėti
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pradėjo vizitą Ukrainoje. Trečiadienio rytą šalies vadovas kartu su Lenkijos, Latvijos ir Estijos Prezidentais lankėsi netoli Kyjivo esančiame, žiauriai nuo Rusijos karo veiksmų nukentėjusiame Borodyankos mieste. Gitanas Nausėda, Andrzejus Duda, Egilas Levitas ir Alaras Karisas yra pirmieji nuo karo pradžios Ukrainoje apsilankę Prezidentai. Po apsilankymo Rusijos kariuomenės nuniokotoje Borodyankoje Prezidentas teigė, kad įvykiai šiame mieste yra tik dar vienas Rusijos kariuomenės vykdytų žiaurių karo nusikaltimų įrodymas. „Ši vieta yra persmelkta nelaimės ir skausmo. Čia buvo žudomi ir kankinami civiliai ukrainiečiai, bombarduojami gyvenamieji namai ir kita civilinė infrastruktūra. Sunku patikėti, kad tokie karo žiaurumai gali vykti XXI amžiaus Europoje, bet tai yra realybė. Tai yra…
