Gardūs pirties garai birželio 20 d. (sekmadienį) 12 val. pirmąkart sklaidysis virš Lietuvos liaudies buities muziejaus (LLBM) Rumšiškėse teritorijos. Į pirmąją Lietuvoje pažintinę-pramoginę šventę „Pirties diena” suvažiuosiantys lankytojai bus pakviesti ne tik į veikti pradedančią unikalią dvigalę dvaro pirtį. Gero garo mėgėjams taip pat bus paruošta apie dešimt mobiliųjų pirčių. Priminti lietuviškos pirties tradicijas, – tokią šventės misiją bus pasirengę įgyvendinti ir istorijos žinovai, ir geriausi šalies pirtininkai. Vantų rišimo čempionatas, „žaliasis” kermošius, originalūs liaudiški žaidimai – „Pirties dienoje” pramogų netruks nei dideliems, nei mažiems. Galėtų įsitvirtinti kalendoriuje „Skelbti Pirties dieną paskutinį savaitgalį prieš pat Jonines (Rasas) nusprendėme ne atsitiktinai. Juk būtent šis laikas – pats metas pradėti ruošti vantas žiemai”, – aiškina šventę inicijavusios ir viena iš jos organizatorių tapusios Lietuviškos pirties bičiulių draugijos pirmininkas Egidijus Žukauskas. „Norime skleisti žinią, kad Lietuvoje nuo seno gyvuoja ne suomiškos ar rusiškos, bet savą istoriją ir papročius turinčios lietuviškos pirtys. Tokį tikslą skelbsime ir šventės šūkiu „Pažink lietuvišką pirtį”, – teigia draugijos vicepirmininkas Saulius Tučkus. Lietuviškos pirties bičiulių žodžiais, didžiausia bėda ta, kad primiršti pamatiniai tradicinės pirties principai. Žmonės nebežino, kaip teisingai elgtis pirtyje, kad joje nedera vartoti alkoholio. „Juk pirties paskirtis – ir padėti atsipalaiduoti, stiprinti sveikatą ir tarsi sujungti žmones. Tad šventė – puikiausias būdas užpildyti tokių žinių spragą”, – sako Egidijus Žukauskas. Vieni didžiausių pirties gerbėjų suomiai kasmet švenčia Saunos dieną. Pirties šventė apie penkerius metus rengiama ir kaimyninėje Latvijoje. „Pirties diena birželio trečiąjį savaitgalį galėtų tapti gražia tęstine tradicija ir Lietuvoje”, – viliasi E.Žukauskas. Tikėtinas rekordas Specialiai šventei remontuojama „Dzūkijoje” prie klojimo esanti pirtis – unikalus atvejis muziejaus istorijoje. Iki šiol LLBM valdose nebuvo nė vienos veikiančios pirties. Pagal XVI-XVII a. inventorinius aprašus rekonstruota dvigalė dvaro pirtis muziejuje iki šiol atliko tik eksponato vaidmenį. Minėtos draugijos ir muziejaus pastangomis ji bus pritaikyta pertis ir praustis. Įdomus faktas – pirties krosnyje sukrauta apie 2 tonos akmenų. „Visa krosnis sveria apie 8 tonas”,- sako draugijos narys Valdas Rimavičius, kuris rūpinasi statybiniais reikalais. Vieni pirmųjų gero garo čia paskanaus šventės lankytojai. Renginyje bus pristatyta ir apie 10 Lietuvoje pagamintų mobiliųjų pirčių. Savo pirtį ketina atsigabenti ir šventės svečiai – Latvijos pirtininkai. Pasikaitinti į dvaro ir mobiliąsias pirtis lankytojai bus kviečiami nemokamai. Manoma, kad vienu metu jose garu galės mėgautis apie 100 žmonių. Tikėtina, kad tai bus savotiškas vienoje vietoje sykiu besiperiančių žmonių rekordas. Šventėje bus galima pačiam susirišti šviežių lapelių vantų. O pasikaitinus bus smagu pūkštelėti į kubilus su vandeniu, čia pat kilpas rėžiančią Pravienos upelę ar tvenkinį. Beje, pamiršus namie pirties aprangą ar rankšluostį, nuogąstauti neteks. Tokios atributikos lankytojams pasiūlys šventės „žaliasis” kermošius. Čia „gyvai” darbuosis vilnos karšėjai ir kepurių vėlėjai, garuos pelenų muilo katilai, žolininkės ir namų kosmetikos gamintojos kiekvienam rekomenduos reikiamų vaistažolių bei natūralių priemonių pirties ir grožio procedūroms. Staigmenų bus paruošę ir šventės maitintojai. Jie žada siūlyti prieš ir po pirties tinkančius sveikus užkandžius bei gėrimus, tarp kurių rauginta sula, pasukos, gira. Firminiu „Pirties dienos” gėrimu taps ir čia pat verdama žolelių arbata, kuria galės pasivaišinti kiekvienas lankytojas.
