Įvairenybės

Pirkimo pokyčiai: pandeminis šokas praėjo, elektroninės prekybos stebuklo reikės palaukti

Prekybos sektoriui COVID-19 pandemijos pradžia 2020-aisiais reiškė iššluotas lentynas ir neįtikėtiną tualetinio popieriaus, kruopų bei makaronų paklausą. Panikai nuslūgus pirkėjai ėmė elgtis praktiškiau, o per antrą bangą daugiau jų lankosi parduotuvėse. Tiesa, griežčiausių ribojimų metu išsigelbėjimu tapęs internetas stebuklo nesukūrė, pagrindine apsipirkimo vieta lieka fizinės parduotuvės.

Vartotojų elgesį Lietuvoje dviejų karantinų metu stebėjusi rinkos tyrimų bendrovė „NielsenIQ Baltics“ konstatuoja, kad dauguma pirkėjų maisto ir kitų pirmo būtinumo prekių įsigyti į parduotuves vyko ir vyksta bent kartą per savaitę.

„Savaitinį apsipirkimą būtų galima laikyti pagrindiniu ir jis visą laiką išliko aukštas. Balandį šalyje bent kartą į fizinę maisto parduotuvę apsipirkti vyko 85 proc. šalies gyventojų, gegužę jų dalis laikėsi apie 84 proc., tačiau jau lapkritį ir gruodžio pradžioje pasiekė 93 proc. Tai rodo, jog fizinių parduotuvių svarba visuomenei yra milžiniška ir tam yra ne viena priežastis“, – sako „NielsenIQ Baltics“ vadovė Ilona Lepp.

Pasak jos, tai susiję su nusistovėjusiais įpročiais, apsipirkimo patogumu, informacinių technologijų (IT) išmanymu ir realia galimybe pasinaudoti moderniausiais bekontakčiais apsipirkimo būdais, nes maisto prekes į namus užsisakyti ar atsiimti parduotuvėje galima tik didesniuose miestuose.

Pensininkai – ne patys ištikimiausi lankytojai

I. Lepp pastebi, kad iš esmės neįmanoma išskirti nė vienos visuomenės grupės, kuri pandemijos metu išskirtinai ryškiai vengtų lankytis parduotuvėse. Netiesa ir tai, neva pažeidžiamiausių pensinio amžiaus žmonių vienintelė pramoga yra tiesiog eiti pasižmonėti į prekybos centrą. Apklausos duomenys rodo, kad pensininkai, panašiai kaip ir studentai, kaip tik sąlyginai mažiau apsiperka gyvai.

„Šios dvi visuomenės grupės turi specifinių bruožų. Studentai yra viena plačiausiai IT technologijas išnaudojančių žmonių, tačiau pandemijos metu nebūtinai gyveno atskirai nuo savo šeimų, tad ir buities rūpesčių galėjo patirti mažiau. Tuo tarpu senjorams buvo siūloma savanorių pagalba, jie buvo raginami likti namuose. Tad pernai rudens pabaigoje ir žiemos pradžioje bent kartą per savaitę į parduotuvę nuvykdavo 89 proc. studentų ir 90 proc. pensinio amžiaus žmonių ir tai buvo žemiausias rodiklis tarp visų profesijų bei užsiėmimų“, – teigia I. Lepp.

Tarp dažniausiai apsiperkančių vartotojų antros COVID-19 bangos pradžioje buvo prekybos sektoriaus darbuotojai bei darbininkai – po 95 proc. jų vyko į parduotuvę bent kartą per savaitę. Nuo jų kiek atsiliko bedarbiai (94 proc.) ir vadovai (93 proc.), taip pat biurų darbuotojai ir namų šeimininkės – po 92 proc.

Internetinė prekyba rimtesnės atsvaros nesukūrė

Maistą ir kitas kasdienes prekes internetu daugiau Lietuvos vartotojų pirko pirmojo karantino metu. Bent kartą per savaitę internetu užsakymą balandį pateikė 24 proc. pirkėjų, bent kartą per mėnesį – beveik kas antras (45 proc.).

„Pirmojo karantino metu interneto prekybos pasiektas pikas nebepasikartojo, internetu apsiperkančių pirkėjų srautas pamažu nuslūgo. Prasidėjus antrajam karantinui kartą per savaitę maistą ir kitas prekes į namus užsisakė jau 7 punktais mažiau, arba 17 proc., kartą per mėnesį – kas trečias vartotojas, arba 12 punktų mažiau. Nors mažmeninės prekybos sektorius aktyviai investavo į prekybą internetu ir bandė pritraukti kuo daugiau pirkėjų, šiam pirkimo kanalui nepavyko pakartoti pavasario aukštumų“, – konstatuoja I. Lepp.

Palyginti su pirmąją koronaviruso banga pernai pavasarį, antroje lapkričio pusėje ir gruodžio pradžioje fizinėje parduotuvėje įsigyjamo krepšelio vertė sumažėjo nuo 51 iki 36 eurų, tuo tarpu internetinio krepšelio vertė kaip tik padidėjo 3 eurais iki 37 eurų.

Pasak rinkos tyrimų bendrovės vadovės, tai, kad interneto kanalas surado savo pirkėją yra pozityvus ženklas.

„Apsipirkimo kanalų įvairovė skatina investicijas į naujas modernias technologijas, didina konkurenciją rinkoje ir sukuria vartotojui daugiau patogumo. Pandemija ir griežtas fizinių kontaktų ribojimas tapo savotišku katalizatoriumi daugiau dėmesio skirti alternatyvioms prekybos galimybėms. Nors jos fizinių vietų nenukonkuravo, tačiau savo pirkėją rado ir turi daug potencialo augti ateityje“, – sako ji.

„NielsenIQ Baltics“ apklausose, kurios vyko balandžio 2-8 ir lapkričio 18-gruodžio 8 dienomis, dalyvavo po 1600 respondentų, jų amžius 16-65 metai.

Pranešimą paskelbė: Gintarė Saulytė-Šulgat, UAB „Idea Prima“

Rekomenduojame
 
EMU Australia Magical Unicorn Walker Pale Pink 18M+
 
ALTERCORE 552 Black 37
 
Laundry Soap Méga Propre Audinių skalbiklis, 1000ml
 
REIMA Kuhmoinen Pale Rose 86
 
REIMA Tukeva Black 39

Parašykite komentarą