Vienas iš svarbiausių Nacionalinei žemės tarnybai LR Vyriausybės programoje numatytų uždavinių – 2019 m. užbaigti nuosavybės teisių atkūrimą į kaimo vietovėse ir miestuose turėtą žemę.
Š. m. sausio 1 d. duomenimis, piliečių nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimas iš esmės yra baigtas – nuosavybės teisės atkurtos į 99,95 proc. piliečių prašymuose nurodyto ploto (įvertinus pasyvius pretendentus).
„Piliečių nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesas iš esmės baigtas, išskyrus pavienius atvejus, kai negalima atkurti nuosavybės teisių dėl pačių piliečių neveikimo. Liko tik 6 rajonai kur nuosavybės teisės atkurtos mažiau kaip į 99,95 proc. piliečių prašymuose nurodyto ploto. Šilalės r. sav. nuosavybės teises liko atkurti 38 asmenims, Trakų r. sav. – 53, Klaipėdos r. sav. – 54, Ignalinos r. sav. – 65, Kauno r. sav.– 117, Vilniaus r. sav. – 976.“, – sako NŽT direktorius Laimonas Čiakas.
Pasak NŽT direktoriaus, nuo žemės reformos pradžios (1991 m.) iki 2019 m. sausio 1 d. pateikta 787,85 tūkst. piliečių prašymų šalies kaimo vietovėse atkurti nuosavybės teises į 4,024 mln. ha turėtos žemės. Turimais duomenimis, iki 2019 m. sausio 1 d. nuosavybės teisės kaimo vietovėse iš viso neatkurtos 4766 pretendentams į 6554 ha turėtos žemės, tačiau iš jų – 3110 pretendentų neįmanoma atkurti nuosavybės teisių dėl pačių piliečių neveikimo
Šiuo metu aktyviai dirbama, kad likusiems 1656 piliečiais nuosavybės teisių atkūrimo procesas būtų užbaigtas laiku – rengiamuose žemėtvarkos projektuose projektuojami žemės sklypai, ženklinami jau suprojektuoti, rengiamos žemės sklypų kadastro duomenų bylos ir priiminėjami sprendimai atkurti nuosavybės teises, iš viso į 1889 ha žemės plotą.
Minėti piliečiai bent kartą jau buvo kviečiami dalyvauti žemės reformos žemėtvarkos projekto rengime, t. y. jie buvo kviečiami atvykti į organizuojamus pretendentų susirinkimus pasirinkti žemės sklypus iš esamo laisvos žemės fondo žemei priskirto žemės ploto. Tačiau tenka paminėti, kad šie piliečiai kviečiami dažniausiai neatvyksta į pretendentų susirinkimus, kuriuose projektuojami žemės sklypai, o jei ir atvyksta, be priežasties nesirenka ar vengia pasirinkti projektuojamo žemės sklypo vietą.
Pažymėtina, kad sklypų suprojektavimas piliečių pasirinktuose laisvos žemės plotuose yra reikšmingiausias etapas visame nuosavybės teisių atkūrimo procese, nes tik tada pretendentas sužino žemės sklypo, kuris bus jam perduodamas nuosavybėn neatlygintinai, plotą, vietą ir kitus duomenis apie sklypą. Toliau lieka tik techniniai darbai (žemės sklypų matavimai) ir teisinis dokumentų sutvarkymas (sprendimų ar kitų administracinių aktų priėmimo procesas).
NŽT, siekdama kuo didesniam pretendentų skaičiui atkurti nuosavybės teises, perduodant nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypus, skyrė daug laiko, kad būtų išsiaiškinti pretendentų adresai ir paveldėtojai, taip pat šiems pretendentams informuoti. Tam tikslui įgyvendinti buvo kreiptasi į visas įmanomas institucijas (seniūnijas, notarus), taip pat pretendentų kaimynus. NŽT darbuotojų pastangų dėka, per 2018 metus 286 neveiklūs (pasyvūs) piliečiai buvo įtraukti į nuosavybės teisių atkūrimo procesą.
Svarbu paminėti, kad, siekdamas išspręsti susidariusią situaciją, dėl kurios pasyviems pretendentams nėra galimybių užbaigti nuosavybės grąžinimo proceso, Seimas priėmė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimą (įsigaliojo 2019-01-01). Nurodytame straipsnyje reglamentuojama, kad jeigu pilietis, turintis teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ar vandens telkinį grąžinant natūra arba perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypą ar vandens telkinį kaimo vietovėje ar (ir) miesto savivaldybės teritorijai priskirtoje po 1995 m. birželio 1 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka informuotas nenurodo (nepatikslina) vietovės, kurioje pageidautų gauti žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, kviečiamas kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos, arba pasirinktoje vietovėje nebėra laisvos valstybinės žemės, kurioje piliečiui būtų galima projektuoti žemės sklypą, nuosavybės teisės šiam piliečiui atkuriamos atlyginant pinigais.
Taigi NŽT nuo 2019-01-01 atsirado galimybė dėl minėtų 3110 pasyvių piliečių (pretendentų), dėl kurių pačių neveikimo nuosavybės teisių atkūrimo procedūra šiuo metu negali būti vykdoma, priimti sprendimus atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais, t. y. NŽT nuo š. m. atsirado galimybė šiuos piliečius įtraukti į nuosavybės teisių atkūrimo procesą.
Atkūrimas miestuose
2019 m. sausio 1 d. duomenimis, miestuose 45 772 piliečių (priskiriant pasyvius pretendentus) nuosavybės teisės atkurtos į 91,44 proc. jų prašymuose nurodyto žemės ploto, nuosavybės teises liko atkurti 6051 piliečiui į 3367 ha žemės.
„Visiškai nuosavybės teisės į turėtą žemę atkurtos 50 Lietuvos miestų. Atsižvelgiant į situaciją, žemės grąžinimas miestuose per 2019 metus iš esmės turėtų būti baigtas, tačiau bus ypač sudėtinga tai padaryti Vilniaus mieste. Norėčiau priminti, kad teisinis pagrindas NŽT priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo miestuose yra savivaldybių rengiami miestų žemės sklypų detalieji planai arba žemės valdos projektai ir patvirtintos žemės sklypų kadastro duomenų bylos. Jeigu minėtų dokumentų savivaldybės mums nepateikia, NŽT neturi teisės formuoti atkūrimui žemės sklypų ir atkurti nuosavybės teisių į žemę. Pavyzdžiui, Vilniuje per 2018 m. Vilniaus miesto savivaldybė nuosavybės teisėms atkurti perdavė iš viso 472 naujus žemės sklypus, iš jų – 283 žemės sklypai perduoti tik metų pabaigoje, t. y. lapkričio–gruodžių mėnesiais. Nors sparta didėja, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracija iki šiol nėra pateikusi pakankamo žemės sklypų skaičiaus nuosavybės teisėms atkurti, kadangi šiuo metu Vilniaus m. skyriaus vedėjo įsakymu patvirtintoje eilėje žemės sklypų laukia net 3076 piliečiai“, – sakė Laimonas Čiakas.
Iki 2019 m. sausio 1 d. didžiuosiuose šalies miestuose ir kurortuose nuosavybės teisės į žemę atkurtos: Klaipėdos m. – 100 proc., Marijampolės m. – 99,99 proc., Druskininkuose – 96,93 proc., Telšių m. – 99,91 proc., Kauno m. – 91,67 proc., Palangoje – 85,06 proc., Vilniaus m. – 56,78 proc. prašymuose nurodyto ploto.
Visa informacija apie nuosavybės teisų atkūrimo kaimo gyvenamosiose vietovėse ar miestų teritorijose eigą yra skelbiama Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainės www.nzt.lt skiltyje „Statistika“ ir interaktyviajame žemėlapyje adresu http://www.geoportal.lt/mapbasic/nzt
Pranešimą paskelbė: Aušrinė Lisauskienė, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
