Po 2017 metų Lietuvos pieno pramonės staigaus pakilimo, kai istoriškai buvo perdirbtas didžiausias pieno kiekis, 2018 metais pieno produktų gamybos tempai kiek sulėtėjo.
Pernai šalyje perdirbta 1,734 mln. tonų žaliavinio pieno – 0,4 proc. mažiau nei 2017 metais, tačiau pernykštė gamyba buvo didesnė nei 2015 ir 2016 metais.
Pasak pienininkų asociacijos „Pieno centras“ vadovo Egidijaus Simonio, šalies prekiniai pieno ūkiai pernai pardavė 1,363 mln. tonų žaliavinio pieno – iš šio kiekio perdirbėjai supirko ir realizavo 94 proc. lietuviškos žaliavos, 6 proc. mūsų krašto žaliavinio pieno buvo eksportuota.
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 18,6 tūkst. ūkių, kurie parduoda pieną supirkėjams. Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina per pirmuosius du šių metų mėnesius siekė 30,6 euro centus už kilogramą. Stambiems pieno gamintojams vidutiniškai mokėti 34,3 euro centai už kilogramą.
„Mūsų šalies pramonės įmonės pieno perdirba gerokai daugiau, nei jo pajėgia pagaminti Lietuvos prekiniai pieno ūkiai. Trūkstama žaliava importuojama iš Latvijos bei Estijos stambiųjų pieno gamintojų“, – sako E. Simonis.
Pasak jo, iki 2018 metų lietuviško žaliavinio pieno keikis perdirbime nuosekliai augo, tačiau pernai lietuviškos žaliavos supirkimas ir perdirbtas kiekis sumažėjo.
„Daugiausia tam įtakos turėjo 2018 metų užsitęsusi sausra: išdegė ganyklos, dėl karščio pieno baltymų ir riebalų rodikliai sumažėjo, kritusi pašarų gamyba juos pabrangino, nemaža dalis ūkių nutraukė veiklą, todėl pieno gamyba ūkiuose smuko. Tačiau pastaruoju metu padėtis taisosi – pieno gamyba ūkiuose pradėjo augti“, – sako E. Simonis.
Vidaus rinkoje parduodama apie 40 proc. Lietuvos pieno perdirbimo įmonėse pagamintų produktų, o likę 60 proc. eksportuojami
Pieno produktų vartojimas Lietuvoje išlieka pastovus, todėl pieno produktų gamybai didžiausios įtakos turi eksporto rinkos.
Lietuvos pieno gaminių eksportas pagal kiekį 2018 metais išaugo 3,4 proc., tačiau pajamų atžvilgiu sumažėjo, dėl nukritusių kainų eksporto rinkose.
Pranešimą paskelbė: Stanislavas Likas, UAB „Publicum”
