Įvairenybės

Pernai gyventojų vidutinės pajamos augo dešimtadaliu, daugėjo turinčiųjų darbą

„Sodros“ duomenimis, lyginant 2021 m. ir 2020 metų lapkričio mėnesį, vidutinės gyventojų pajamos, dirbusių visą mėnesį, augo 11,5 proc., o apdraustųjų skaičius padidėjo 31 tūkst. Vidutinės apdraustųjų pajamos, kurie dirbo visą mėnesį, 2021 metų lapkričio mėnesį siekė 1588,37 eurus ir buvo beveik 164 eurais didesnis nei 2020 metų lapkritį. 

 „Pandemija ir karantinas pernai nesustabdė vidutinių darbo pajamų augimo šalyje, daugėjo ir turinčiųjų darbą. Vidutinis darbo užmokestis praėjusiais metais augo visose šalies savivaldybėse. Lietuva gyventojų pajamų augimo tempu stipriai aplenkė kaimynines šalis – Latviją, Estiją, Lenkiją“, –  sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

 Anot ministrės Monikos Navickienės, panaši tendencija išliks ir 2022 metais. Nuo metų pradžios 65 eurais didėja minimalią mėnesinę algą uždirbančių pajamos, mažiausiai uždirbančių biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai kyla apie 100 eurų. Padidinus bazinį pareiginės algos dydį keturiais eurais, iki 181 eurų, įstaigų tarnautojai ir darbuotojai šiemet gaus nuo 30 iki 80 eurų didesnį atlyginimą. 100 eurų didėja mokytojų atlyginimai, iki 80 eurų – socialinių, kultūros ir kitų viešojo sektoriaus darbuotojų, iki 90 eurų – medikų, 105 eurais ūgtelėjo ir statutinių pareigūnų darbo užmokestis.

 Atsižvelgus į 2022 metų biudžete priimtus sprendimus dėl viešojo sektoriaus darbuotojų darbo apmokėjimo, padidėjusio minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) dydžio ir bendros situacijos darbo rinkoje, vidutinio šalies darbo užmokesčio (VDU) augimo prognozė šiems metams padidinta iki 9,3 proc.

 „Pernai metus „Sodra“ pabaigė geriau negu planavo: sparčiau didėjo apdraustųjų skaičius, didėjo vidutinės pajamos, nedarbo išmokų reikėjo mokėti irgi mažiau. „Sodros“ biudžeto rodikliai rodo, kad ūkis prisitaikė prie pandemijos apribojimų“, – sako „Sodros“ direktorė Julita Varanauskienė.  

 Pasak J. Varanauskienės, šių metų sausio finansiniai rodikliai irgi nekelia pagrindo nerimauti: preliminariais duomenimis, draudėjai sausį sumokėjo daugiau įmokų negu buvo planuota; didėjant vidutinėms pajamoms, nuo kurių sumokamos įmokos, netrunka padidėti ir vidutinių išmokų dydžiai; dėl pernai priimto sprendimo sparčiau indeksuoti pensijas biudžeto deficito rizika nepadidėjo; o šiuo metu didesnės ligos socialinio draudimo išlaidos, tikėtina, slopstant pandemijai mažės.

 „Vadinasi, šiuo padidėjusio netikrumo dėl finansinės ateities metu „Sodra“ yra stipri ir pajėgi socialinio draudimo sistemos dalyviams užtikrinti numatytas garantijas“, – sako „Sodros“ direktorė J. Varanauskienė.

 Nors vidutinis darbo užmokestis pernai augo visose šalies savivaldybėse, tačiau atotrūkis tarp didžiųjų miestų ir pasienio savivaldybių vis dar išlieka nemažas.

 Didžiausiomis vidutinėmis pajamomis pernai lapkritį galėjo džiaugtis Neringos savivaldybės gyventojai, kur jos „ant popieriaus“ siekė 2232,3 eurus, Vilniaus m. savivaldybėje – 1877,2 eurus., Kauno miesto  ir Kauno rajonų savivaldybėse atitinkamai – 1601,1 eurą ir 1557,3 eurus, Vilniaus r. savivaldybėje – 1549,1 eurus. Dešimties savivaldybių, kuriose vidutinis darbo užmokestis lapkritį buvo didžiausias, sąrašą baigia Elektrėnų savivaldybė – 1348,4 eurai per mėnesį.

 „Sodros“ duomenimis, mažiausias vidutines pajamas gauna Kelmės r. (1111,8 eurų), Kalvarijos (1118,6 eurų), Pagėgių (1125 eurus), Biržų r. (1144,1 eurus), Skuodo r. (1163,3 eurus) savivaldybių gyventojai.

 Sparčiausiai vidutinės gyventojų pajamos augo Neringos (15,7 proc.), Varėnos r. (14,9 proc.), Mažeikių r. (14,9 proc.),  Palangos m. (14,6 proc.) ir Šilalės r. (14,2 proc.) savivaldybėse.

 Apdraustųjų skaičius labiausiai ūgtelėjo Jurbarko r. (6,7 proc.), Kauno r. (6, 5 proc.), Klaipėdos r. (6,3 proc.), Trakų r. (6,3 proc.) ir Kalvarijos (5,6 proc.) savivaldybėse. 

 Visagino savivaldybėje apdraustųjų skaičius pernai lapkritį, palyginti su 2020 metų tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo 1,2 proc. Nepakitęs apdraustųjų skaičius išliko Druskininkų, Akmenės r., Pagėgių, Kupiškio r. ir Birštono savivaldybėse. 2020 m. lapkritį apdraustųjų skaičius buvo mažesnis net šešiose savivaldybėse.

 Nedarbo socialinio draudimo išmokų gavėjų per pirmąjį karantiną išaugo pusantro karto iki maždaug 90 tūkst., tačiau per 2021 metus, sparčiai mažėjant nedarbo lygiui, kuris lapkričio mėnesį siekė 5,7 proc., atitinkamai sumažėjo  ir nedarbo išmokų gavėjų skaičius.  Vidutinis mėnesinis nedarbo išmokų gavėjų skaičius 2021 m. palyginus su  2020 m. sumažėjo 10,7 proc.

 Sparčiausiai nedarbo išmokų gavėjų skaičius traukėsi Kalvarijos (-17,6 proc.),  Šilutės r. (-16,7 proc.), Ukmergės r. (-16,7 proc.), Pasvalio r. (-15,9 proc.) ir Šalčininkų r. (-15,5 proc.) savivaldybėse. 

 Nedarbo išmokų gavėjų skaičius pernai lapkritį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2020 metais, Birštono savivaldybėje padidėjo 12,5 proc., Druskininkų savivaldybėje – 3,3 proc.  Per metus nepakitęs nedarbo išmokų gavėjų skaičius išliko Klaipėdos r., Neringos, Pagėgių, Plungės r. ir Radviliškio r. savivaldybėse.

Pranešimą paskelbė: Komunikacijos skyrius -, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

carvertical VIN patikra

Parašykite komentarą