Švietimas Lietuvoje yra prieinamas visiems gyventojams. Mokosi ir jauni ir seni, taip pat ir nelaisvėje esantys žmonės. Visose Lietuvos kalinimo įstaigose esantys asmenys turi galimybę mokytis.
Didelę reikšmę nuteistųjų gyvenimui turi visuomenės požiūris į juos. Dauguma teigia, kad nuteistieji nieko nemoka, negerbia kitų asmenų, bet pakeitus požiūrį galima tikėtis, kad jie gali tapti tokiais pat gyventojais kaip ir mes. Kokie veiksniai daro įtaką nuteistųjų švietimui? Kokių sunkumų iškyla ugdant nuteistuosius?
Nuteistųjų švietimo organizavimo vadybą laisvės atėmimo vietų įstaigose tyrė Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) švietimo vadybos ir lyderystės magistro studijų programos studentas Justas Česnulevičius.
Švietimas – tai vienas iš būdų galinčių sumažinti nusikaltimų skaičių. „Švietimo skatinimas ir prieinamumas gali užkirsti kelią tokių socialinių negandų kaip nedarbas, socialinė atskirtis, ligos, skurdas ir nusikaltimai. Kalbant apie nusikaltimus, nuteistųjų mokymas yra viena iš prioritetinių Mokymosi visą gyvenimą strategijos krypčių, skatinančių suaugusius žmones siekti išsilavinimo, kaupti bendrąsias kompetencijas, net jeigu jie kali laisvės atėmimo vietose, atlieka bausmę ar laukia teismo“, – teigia Justas.
Su kokiomis problemomis susiduria švietimas laisvės atėmimo įstaigose? „Toks švietimas yra labai specifinis. Laisvės atėmimo vietų mokykla yra laisvės atėmimo vietoje, kaip organizacija organizacijoje. Todėl šios dvi įstaigos turi palaikyti gerus santykius. Mokinių judėjimas, „etapavimai“, kai nuteistuosius kuriam laikui išveža į teisminį procesą kitame mieste, šiek tiek trikdo sklandų įstaigos darbą. Taip pat iškyla sunkumų su suaugusiųjų įstatymine baze, nes nėra įstatyminės bazės, skatinančios palaikyti nuteistųjų mokymosi, savišvietos bei saviugdos poreikių tenkinimą. Nėra finansavimo, kuris užtikrintų realius mokyklos modernizavimo poreikius“, – pasakoja Justas.
Psichologinis mokytojo pasirengimas – vienas iš svarbiausių dalykų. „Mokytojai dirba pagal tas pačias programas kaip ir kitose Lietuvos mokyklose, tačiau prieš tave klasėje sėdi pilnametystės sulaukę ir vyresni asmenys, kurie kažkuriuo gyvenimo etapu suvokdami arba nesuvokdami padarė vieną ar kitą sprendimą, kuris lėmė, kad jie atsidūrė už grotų. Turi pažinti mokinius, įsiklausyti į juos, labai svarbus psichologinis pasiruošimas, kūrybingumas, ne kiekvienas sugeba pamokų metu akimirkai sukurti iliuziją, kad ta pamoka vyksta ne už grotų, o kažkur ten, laisvėje“, – kalba magistrantas.
LEU Švietimo vadybos ir lyderystės magistro studijos suteikė galimybę pamatyti kalėjimo mokyklą iš kitos pusės. „Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime su nuteistaisiais dirbu jau ketverius metus. Jei ne darbas tokioje įstaigoje, vargu ar būčiau sugalvojęs rašyti baigiamąjį darbą tokia tema. Studijos suteikė galimybę pažiūrėti į kalėjimo mokyklos veiklą iš švietimo vadybininko pozicijos.“
Pranešimą paskelbė : Milena Puchova, Lietuvos edukologijos universitetas
