UAB „Toksika“ Šiaulių filialo pavojingų atliekų deginimo įrenginyje paleidimo – derinimo darbų etapu atliekų deginimas buvo atnaujintas 2013 m. gruodžio 6 d. Iki metų pabaigos buvo sudeginta apie 630 t pavojingų atliekų. Aplinkos oro kokybės tyrimai rodo, kad didesnės įtakos Šiaulių r. orui atliekų deginimas neturėjo.
Planinis UAB „Toksika“ Šiaulių filialo pavojingų atliekų deginimo įrenginio patikrinimas pernai atliktas vieną kartą. Aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimų nenustatyta.
Pavojingų atliekų deginimo įrenginyje įrengta automatinė taršos ir kai kurių technologinių parametrų monitoringo sistema, kuri nuolat fiksuoja išmetamų teršalų (anglies monoksido, azoto oksidų, kietųjų dalelių, sieros dioksido, vandenilio chlorido, bendrosios organinės anglies ir amoniako) koncentraciją ir antrinėje degimo kameroje esamą temperatūrą. Šie duomenys tiesiogiai perduodami Šiaulių RAAD.
2013 m. nustatyti 6 nežymūs SO2 pusės valandos ribinės vertės (200 mg/Nm3) viršijimai ir 1 paros ribinės vertės viršijimas. Leistina ribinė paros vertė 40 mg/Nm3, užfiksuota – 45,3 mg/Nm3. Dėl administracinių poveikio priemonių taikymo renkama papildoma medžiaga ir bus priimti atitinkami sprendimai.
Artimiausias planinis UAB „Toksika“ Šiaulių filialo pavojingų atliekų deginimo įrenginio patikrinimas planuojamas antrajame šių metų ketvirtyje.
Aplinkos oro kokybės tyrimai Šiaulių r. Bridų gyvenvietėje mobilia laboratorija pradėti 2013 m. lapkričio 6 d. Mobili laboratorija pastatyta 3 km į rytus nuo pavojingų atliekų deginimo įrenginio. Preliminariais duomenimis, matuotų teršalų (KD10, KD2,5, NO2, SO2, CO) koncentracijos aplinkos ore iki pradedant veikti pavojingų atliekų deginimo įrenginiui sudarė nuo 6 iki 30 procentų šiems teršalams nustatytų ribinių verčių dydžio.
Laikotarpiu nuo UAB „Toksika“ darbo atnaujinimo kiek padidėjo kietųjų dalelių KD10 ir KD2,5 koncentracija, tačiau ribinių verčių viršijimų taip pat nenustatyta – vidutinė KD2,5 koncentracija gruodžio-sausio mėn. sudarė 60 procentų nuo metinės ribinės vertės dydžio, KD10 – 40 procentų. Sieros dioksido ir anglies monoksido koncentracija buvo kiek mažesnė, negu užfiksuota iki gruodžio 6 d., azoto dioksido – beveik nepasikeitė.
Kietųjų dalelių koncentracijos aplinkos ore padidėjimas užfiksuotas mobilia laboratorija daugiau galėtų būti siejamas su taršos padidėjimu dėl intensyvesnio šildymo namų ūkiuose. Taip pat taršos padidėjimas fiksuojamas susidarius nepalankiomis teršalų išsisklaidymui sąlygoms ir dėl tolimų oro teršalų pernašų. Pavyzdžiui, 2013 m. gruodžio 20 d. padidėjusi KD10 koncentracija buvo stebima daugelyje šalies aplinkos oro monitoringo stočių. Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje, Jonavoje ir Kėdainiuose vidutinė KD10 paros koncentracija viršijo paros ribinę vertę ir siekė 60-98 µg/m3.
