Šiandien Vyriausybė pritarė Kultūros ministerijos pateiktai Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos nuostatų redakcijai, kurioje numatoma, kad premiją skirs Kultūros ministrės patvirtinta komisija, o iki šiol – ministras su Etninės kultūros globos tarybos pritarimu. Taip pat patikslinta, kad kandidatus premijai gauti turi teisę siūlyti juridiniai asmenys, kurių steigimo dokumentuose nurodyta su lietuvių etnine kultūra susijusi veikla, ir fiziniai asmenys.
Komisiją sudarys 9 nepriekaištingos reputacijos nariai. Du narius (buvo 3) – nacionalinės arba valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatus – skirs kultūros ministras, o kitus septynis narius slaptu balsavimu išrinks Etninės kultūros globos taryba, atsižvelgdama į savo padalinių etnografiniuose regionuose ir kitų institucijų siūlymus.
„Pagrindinis šių pakeitimų tikslas yra padidinti šios premijos svarbą, prilyginant ją nacionalinėms kultūros ir meno premijoms, ir išlaikyti jos savitumą, pabrėžiantį etninės kultūros svarbą“, – pažymėjo kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson
Praėjusiais metais Vyriausybė nusprendė pakeisti šios premijos statusą iš valstybinės į nacionalinę, ir nuo 2018 m. bus teikiama Nacionalinė Jono Basanavičiaus premija.
Premijos laureato vardas bus paskelbiamas tautos patriarcho gimimo dieną – lapkričio 23 d., o premija ir ženklas įteikiami Lietuvos valstybės atkūrimo dienos (Vasario 16 d.) proga kartu su Nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis. Premijos dydis yra 800 bazinių socialinių išmokų (30400 Eurų).
Premija skiriama siekiant įvertinti asmenį arba bendrą veiklą vykdžiusią asmenų grupę už reikšmingą kūrybinę ir mokslinę veiklą etninės kultūros srityje. Kandidatais Premijai gauti gali būti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai asmenys ir asmenų grupės, vykdžiusios bendrą veiklą lietuvių etninės kultūros srityje.
Kultūros ministerijos iniciatyva J. Basanavičiaus vardu pavadintą valstybinę premiją Vyriausybė įsteigė 1992 metais. Pirmąja Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureate prieš 26-erius metus tapo dainininkė Veronika Pavilionienė. Vėlesniais metais premijos buvo įteiktos muzikologei Zitai Kelmickaitei, etnografei Angelei Vyšniauskaitei, kalbininkui, tautosakininkui Leonardui Saukai, etnologui Libertui Klimkai, Nacionalinio muziejaus direktorei Birutei Kulnytei, filosofui, literatūrologui, Mažosios Lietuvos kultūros tyrėjui Vaclovui Bagdonavičiui, lietuvių mitologui, religijotyrininkui, rašytojui ir vertėjui Dainiui Razauskui ir t.t. Pernai premija įteikta etnologei, muziejininkei dr. Elvydai Lazauskaitei.
Pranešimą paskelbė: Arūnas Malinovskis, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
