Sveikata

Patogus gyvenimo būdas pas kardiologą atgena vis jaunesnius. Ką būtina žinoti apie cholesterolį?

Patogus gyvenimo būdas pas kardiologą atgena vis jaunesnius. Ką būtina žinoti apie cholesterolį?

Kuomet kalbama apie cholesterolį, iš pirmo žvilgsnio sveiki jauni žmonės įsivaizduoja, kad ši tema jų neliečia. Įsitikinimas, kad padidėjusį cholesterolį turi tik vyresni, su antsvoriu kovojantys ir nesportuojantys žmonės, yra vienas iš dažniausių mitų, kuriuos girdi šeimos gydytojai.

„Padidėjusio cholesterolio priežastys gali būti paveldėtos, kitaip tariant – įgimtos, arba įgytos dėl netinkamo gyvenimo būdo“, – aiškina Vilniaus universiteto profesorius, Širdies ir kraujagyslių klinikos kardiologas Pranas Šerpytis.

Rūpintis sveikata – ne per anksti

Kai cholesterolio padidėjimą lemia genetika ir paveldimumas, didelę jo koncentraciją kraujyje gali turėti ir jaunas, lieknas, vos 30-40 metų pacientas. „Net ir nejaučiant jokių simptomų, kiekvienas suaugęs žmogus privalo rūpintis savo sveikata, nepamiršti reguliariai pasitikrinti ir žinoti pagrindinius parametrus: arterinį kraujo spaudimą, gliukozės bei cholesterolio koncentraciją kraujyje“, – sako prof. P. Šerpytis.

Prevencinės programos Lietuvoje prasideda nuo 40 m., tačiau, jeigu šeimoje yra buvę staigių mirčių nuo miokardo infarkto ar insulto, esant didesnės rizikos grupėje, sveikatos būklę reikėtų sekti atidžiau ir pradėti reguliariai tikrintis kuo anksčiau.

Perteklius – žalingas

Cholesterolis yra gyvybiškai būtinas mūsų organizmui. Jis dalyvauja visų ląstelių „statyboje“, ypač svarbus galvos smegenų ir nervų sistemos ląstelėms. Cholesterolis taip pat dalyvauja vitamino D bei tulžies rūgščių sintezėje, yra progesterono, estrogenų, androgenų ir kitų hormonų sintezės pirmtakas.

Cholesterolio svarba mūsų organizmui yra neginčijama, tačiau jo perteklius yra ypatingai žalingas. Ant vidinių kraujagyslių sienelių nusėdę kraujo riebalai ir suvešėjęs jungiamasis audinys suformuoja aterosklerozines plokšteles, tada vystosi aterosklerozė, mažėja kraujagyslių pralaidumas, didėja miokardo infarkto, insulto rizika.

„Tik reguliariai tikrinantis galima užbėgti rimtiems sveikatos sutrikimams už akių. Užfiksuotas padidėjęs cholesterolis signalizuoja apie išaugusią širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Tad į tyrimų rodmenis numoti ranka nederėtų“, – sako prof. P. Šerpytis.

Kas lemia padidėjusį cholesterolį?

Pirmuoju veiksniu VU profesorius, kardiologas P. Šerpytis įvardija genetiką, kuomet polinkis į padidėjusį cholesterolį yra įgimtas.

Antruoju faktoriumi gydytojas nurodo netinkamą gyvenimo būdą ir žalingus įpročius.  Alkoholis, rūkymas, nejudrus gyvenimo būdas, įtampa ir nuolatinis stresas, pernelyg didelis gyvulinės kilmės riebalų bei angliavandenių suvartojimas – visi šie neigiami veiksniai palieka pėdsaką žmogaus organizme.

Laukti galima ne visada

Nustačius, jog cholesterolio kiekis yra padidėjęs, gydytojai vertina bendrą paciento būklę bei galimas rizikas. Labai svarbu atsižvelgti į tokius faktorius, kaip ankstyvos mirtys šeimoje nuo širdies ligų, insulto, infarkto. „Jeigu matome, kad rizika nėra didelė, rekomenduojame pacientui keisti gyvenimo būdą, atsisakyti žalingų įpročių, pradėti daugiau judėti, daugiau dėmesio skirti taisyklingai mitybai“, – apie galimus gydymosi būdus pasakoja prof. P. Šerpytis.

Susidūrus su padidėjusiu cholesteroliu, pirmiausia rekomenduojama koreguoti maisto racioną: mažinamas gyvulinės kilmės riebalų kiekis, atsisakoma transriebalų, skiriama omega-3 riebalų rūgščių, kurių žmogaus organizmas pats nepasigamina, didinamas skaidulinių medžiagų kiekis.

„Pakeitus racioną, gali sumažėti cholesterolio kiekis kraujyje, bet jei cholesterolio padidėjimas ženklus, vien mityba norimo rezultato nepasieksime“, – sako prof. P. Šerpytis.

Kuomet šalia padidėjusio cholesterolio rikiuojasi dar eilė simptomų – gretutinės ligos, pvz., cukrinis diabetas, nutukimas, padidėjęs kraujo spaudimas, paciento rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis vertinama kaip vidutinė arba didelė.

„Laukti ir tikėtis, kad pacientas pats susitvarkys, sąžiningai keisdamas gyvenimo būdą, galime tik iki tam tikro lygio. Kuomet matome, kad negalime delsti, iškart skiriame gydymą statinais“, – sako prof. P. Šerpytis.

Gelbsti gyvybes

Statinai – tai saugi, išsamiais moksliniais tyrimais patvirtinta vaistų grupė, pasižyminti cholesterolio koncentraciją kraujyje mažinančiu efektu. Nors statinai pasaulyje naudojami jau daugiau negu 40 metų, gydytojas pripažįsta iš pacientų išgirstantis mitų, esą statinai gali sugadinti kepenis ar skrandį.

„Per savo darbo praktiką aš nemačiau nuo statinų suardytų kepenų, tik išgelbėtas gyvybes“, – sako ilgametę darbo patirtį sukaupęs kardiologas, prof. P. Šerpytis. Gydytojas pasakoja, jog dirbant vadovaujamasi Europos kardiologų draugijos nustatytomis rekomendacijomis, kurios paremtos moksliniais tyrimais.

Per paskutinį šimtmetį net 13 Nobelio premijų buvo skirta už atradimus ir tyrimus cholesterolio srityse. „Epidemiologiniai tyrimai aiškiai rodo, kad, sumažinus blogojo cholesterolio koncentraciją kraujyje, mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų galime sumažinti net 21 proc.“, – apie akivaizdžius rezultatus kalba prof. P. Šerpytis.

Gydytojas neneigia pastebintis retkarčiais esant pacientų savivalės, kuomet paskirtas gydymas yra pasikoreguojamas savarankiškai.

„Paskirtų vaistų cholesteroliui mažinti nenaudojimas – tai tiesus kelias prie aterosklerozės vystymosi, o toliau jau pasekmės – išeminė širdies liga, miokardo infarktas ar insultas“, – sako prof. P. Šerpytis, ragindamas su savo sveikata rusiškos ruletės nežaisti ir gydytojų paskirtus vaistus naudoti atsakingai.

Siunčia svarbią žinutę

Ilgametę darbo patirtį sukaupęs VU profesorius, kardiologas P. Šerpytis pastebi, jog žmonės neskiria pakankamai dėmesio savo sveikatai ir į tokius veiksnius, kaip padidėjęs cholesterolis, kraujo spaudimas nežiūri rimtai.

„Kai važiuojant automobiliu užsidega apie gedimą įspėjanti lemputė, nenumojame į ją ranka, ieškome mechaniko, kuris sutaisytų gedimą“, – ir su savo sveikata ragina taip pat atsakingai elgtis prof. P. Šerpytis.

Gydytojas sako, kad šiuolaikinis patogus gyvenimo būdas, kuomet mažai judame, netausodami savęs daug dirbame, valgome greitą maistą, nuolat skubame, stresuojame ir neskiriame laiko kokybiškam poilsiui, yra tarsi rykštė.

„Mes kiekvienas turime klausyti savo organizmo siunčiamų signalų, neleisti jam persitempti, dirbant iki negaliu. Turime sekti pagrindinius parametrus – kraujo spaudimą, cholesterolio bei gliukozės koncentraciją kraujyje. O tyrimų atsakymuose pastebėjus įspėjamąjį signalą – ne delsti, o gydytis ir pasitikėti mokslo pažanga, o ne nuogirdomis ir mitais“, – sako prof. P. Šerpytis.

Pranešimą paskelbė: Renata Rimkutė, UAB ADVERUM

Parašykite komentarą