Pasyvūs namai nėra naujovė Europoje, pirmieji namai atsirado dar 1991 metais Vokietijoje. Nuo 1996 metu veikia Pasyvių Namų Institutas. Vokietijoje, Austrijoje ir kitose Europos šalyse pasyviųjų namų statytojai susitarę pasyviuoju namu vadinti tik tokį statinį, kuriame: energijos sąnaudos šildymui – mažiau nei 15 kWh/m2 per metus (tai atitinka apie 1, 6 m3 dujų), oro pralaidumo koeficientas 0,6 (esant 50 Pa slėgiui patalpoje prarandama ne daugiau kaip 0,6 jos oro tūrio), maksimalios kasmetinės energijos sąnaudos šildymui, vandens šildymui, apšvietimui ir visiems buitiniams elektriniams prietaisams – mažiau nei 120 kWh/m2. Galėtume palyginti su Lietuvoje plytinių statybos individualių namų (1940-1980 m.) energijos sąnaudomis, vien šildymui sunaudojama 250-350 kW/m2 per metus. Jei palygintume su sovietiniais daugiabučiais, pasyvusis namas kvadratiniam metrui šildomo ploto sunaudoja apie 10 kartų mažiau energijos. Paklauskime atsitiktinių žmonių „ką Jūs žinote apie pasyviuosius namus”, iš atsakymų pamatysime vaizdą – Lietuvoje kolkas tai naujiena, tačiau galime pasidžiaugti, jau yra įgyvendintas pirmasis pasyviojo namo projektas. Tai vienintelis Lietuvoje VĮ „Statybos produkcijos sertifikavimo centro” sertifikuotas namas individualių namų kvartale prie Gulbino ežero. Sertifikatas, tai dokumentas, kuris patvirtina, kad minėtas namas atitinka visus pasyviojo statinio, aukščiau išvardintus, standartus. Pasyvusis statinys privalo būti ypač sandarus, taigi oro atnaujinimas (kaita, cirkuliacija) vyksta tik ventiliatoriais, grynas oras yra tiekiamas nuolatos, jis filtruojamas, todėl oras yra švaresnis nei įprastame name. Tai ypač svarbu ir patogu žmonėms, kenčiantiems nuo alergijos žiedadulkėms. Reikalingą šilumos kiekį pateikia vėdinimo sistema (vėdinimo rekuperatorius) su didelio efektyvumo šilumokaičiu, panaudotą vidaus oro šilumą naudoja tiekiamo oro šildymui, o esant reikalui, papildomai oras pašildomas rezerviniu grindiniu šildymu saulės kolektoriaus pagaminta energija ir/ar elektra. Pasyvus namas kaip termosas, visai nešildomas ilgą laiką išlaiko sukauptą energiją, lauke esant 15 laipsnių šalčiui, viduje oro temperatūra sumažėja tik apie 1 laipsnį per parą. Jos pakanka iš maisto gaminimo, karšto vandens ar net žmogaus šilumos. Dėl namo sandarumo, esant tokioms mažoms energijos sąnaudoms, nereikia brangiai kainuojančių šilumos siurblių, šildymo katilų, nereikia radijatorių ar kitokių šildymo bei vėsinimo prietaisų, bei juos aptarnaujančių vamzdžių, laidų, o vėliau sutaupote, nes nereikia skirti laiko ir pinigų šių prietaisų eksploatacijai – tokio tipo namo eksploatacija nereikalauja papildomų investicijų. „Pasyviojo namo” pagrindiniai pranašumai – ekologija ir ekonomija. Jie neteršia aplinkos, kurioje gyvename, nes efektyviai panaudojama energija. Gyventi tokiame name reiškia būti nepriklausomam nuo energijos išteklių kainų. „Pasyvieji namai” – taupantiems žmonėms. Namo kaina iki 30 proc. didesnė už įprastinio namo kainą. Norite gyventi tokiuose namuose? Turite galimybę! Metų pabaigoje bus sertifikuoti du pradėti statyti individualiūs namai. Dėl išsamesnės namų įsigyjimo informacijos, kreipkitės tel.: 8 657 56957
