Pastaraisiais metais tarp investuotojų itin išpopuliarėjo paprasta strategija – nuosekliai investuoti į plačiai diversifikuotus fondus ir jų neliesti. Toks požiūris turi aiškių privalumų, tačiau rinkoms svyruojant išryškėja ne tik pasirinktos investavimo strategijos, bet ir paties investuotojo elgsenos svarba. Apie tai, kuo skiriasi savarankiškas ir profesionalus investicijų valdymas bei kada gali būti prasminga pagalvoti apie individualiai valdomą portfelį, pasakoja Tadas Ratkevičius, „Luminor“ privačiosios bankininkystės vadovas.
Pasyviai investuoti paprasčiau
Pasak eksperto, pasyvus investavimas patrauklus dėl savo paprastumo – investuotojas pasirenka vieną ar kelis plačiai diversifikuotus fondus, reguliariai investuoja ir tikisi ilgalaikio rinkų augimo. Tokia strategija gali būti efektyvi ilguoju laikotarpiu, ypač jei investuotojas nuosekliai jos laikosi.
Tačiau problema gali kilti tada, kai universali strategija pradedama taikyti visiems, neatsižvelgiant į žmogaus tikslus, rizikos toleranciją, finansinius įsipareigojimus ar gyvenimo etapą.
„Finansuose nėra vieno sprendimo, kuris tiktų absoliučiai visiems. Vienam investuotojui rinkos kritimas gali būti laikinas nepatogumas, kitam – rimta grėsmė ateities planams, pavyzdžiui, būsto įnašui, vaikų studijoms ar pensijai“, – sako T. Ratkevičius.
Profesionalus valdymas padeda laikytis strategijos
Rinkų nuosmukiai dažnai parodo ne tik tai, ar pasirinkta strategija tinkama, bet ir ar investuotojas iš tiesų pasiruošęs jos laikytis. Kilus klausimams ir abejonėms gali praversti profesionalus požiūris, padedantis situaciją vertinti ne per trumpalaikių rinkos svyravimų, o per ilgalaikių tikslų prizmę.
„Individualiai valdant portfelį pirmiausia siekiama suprasti investuotojo tikslus, įvertinti jo toleruojamą riziką ir pagal tai suformuoti tinkamą turto klasių paskirstymą. Keičiantis rinkos aplinkai ar paties žmogaus gyvenimo aplinkybėms, portfelis gali būti atitinkamai koreguojamas, tačiau išlaikant ilgalaikę investavimo strategiją“, – aiškina T. Ratkevičius.
Lyginant visų Privačiosios bankininkystės savarankiškai investuojančių klientų portfelių rezultatų medianą nuo 2024 metų pradžios, ji siekia apie 3,5 proc. metinę grąžą. Tuo tarpu „Luminor“ profesionaliai valdomas agresyvaus augimo portfelis per tą patį laikotarpį sugeneravo apie 12 proc. vidutinę metinę grąžą.
T. Ratkevičiaus teigimu, viena iš tokio skirtumo priežasčių gali būti ne tik investicijų pasirinkimas, bet ir pats investuotojų elgesys. Savarankiškai valdydami portfelį žmonės kartais pasiduoda emocijoms – rinkoms kylant susigundo tuo metu populiariausiomis investicijomis, o prasidėjus didesniems svyravimams gali parduoti pozicijas nepalankiu metu. Kita vertus, ir profesionalus valdymas negarantuoja geresnės grąžos. Jo pranašumas pirmiausia yra aiškiai apibrėžta ilgalaikė strategija, diversifikavimo principai ir disciplina priimant sprendimus, todėl trumpalaikės rinkos emocijos jiems daro mažesnę įtaką.
Kada gali praversti individualus portfelis?
Pasyviai investuojant į plačiai diversifikuotus indeksinius fondus siekiama atkartoti pasirinktos rinkos ar indekso rezultatą. Tai gali būti efektyvi ilgalaikė strategija, tačiau net ir gerai pasirinktas fondas savaime neapsaugo nuo emocinių sprendimų ar neužtikrina, kad pasirinktas rizikos lygis visada atitiks konkretaus žmogaus poreikius.
„Individualiai valdomas portfelis leidžia tiksliau suderinti investicijas su žmogaus gyvenimu. Jaunesniam investuotojui gali tikti didesnė akcijų dalis, o artėjant konkrečiam finansiniam tikslui daugiau dėmesio gali būti skiriama rizikai mažinti. Viena universali strategija nebūtinai vienodai gerai tinka skirtingiems žmonėms ir skirtingiems jų gyvenimo etapams“, – sako T. Ratkevičius.
Jeigu investuotojui pavyksta pasirinkti akcijų, kurios tuo metu pasižymi išskirtinai gerais rezultatais, pavyzdžiui, informacinių technologijų ar lustų pramonės bendrovių, jo portfelio rezultatas gali būti įspūdingas. Tačiau koncentruotas portfelis kartu reiškia ir didesnę riziką, o nuosekliai išlaikyti tinkamą diversifikaciją bei investavimo discipliną ilguoju laikotarpiu nėra paprasta.
Asmeninio portfelio valdymo paslauga gali būti aktuali investuotojams, kurie jau yra sukaupę didesnę investuojamą sumą, nori profesionalios priežiūros, neturi laiko patys sekti rinkų arba jaučia, kad savarankiškas investavimas kelia per daug streso.
Kartu keičiasi ir požiūris, kad individualus portfelio valdymas yra išskirtinai labai didelį kapitalą sukaupusių žmonių privilegija. Šiandien profesionaliai valdomo portfelio galimybės prieinamos gerokai platesniam investuotojų ratui. Pavyzdžiui, „Luminor“ privačiojoje bankininkystėje dėl individualaus investicijų portfelio galima kreiptis sukaupus nuo 100 tūkst. eurų investuojamo turto.
„Manau, svarbiau ne tai, ar žmogus jau sukaupė milijoną, bet ar jo turimas kapitalas tapo pakankamai reikšmingas, kad būtų verta į jo valdymą žiūrėti sistemiškai. Augant investuojamam turtui atsiranda daugiau klausimų – kaip jį tinkamai diversifikuoti, kokią riziką prisiimti, kaip suderinti skirtingus finansinius tikslus ir kaip išlaikyti pasirinktą strategiją rinkoms svyruojant“, – sako T. Ratkevičius.
Profesionalaus valdymo poreikis gali išaugti ir keičiantis gyvenimo aplinkybėms – didėjant pajamoms, pardavus verslą ar nekilnojamąjį turtą, gavus palikimą, artėjant pensijai ar planuojant sukauptą kapitalą perduoti kitai kartai.
Rinkų svyravimai išbando ne tik strategiją, bet ir investuotoją
T. Ratkevičius pabrėžia, kad investavimo strategija neturėtų būti pasirenkama vien dėl to, kad ji populiari socialiniuose tinkluose ar investuotojų bendruomenėse. Rinkoms krintant net ir gerai apgalvota strategija gali pasirodyti netinkama, jei investuotojas iš anksto nėra pasiruošęs svyravimams.
„Investavimas visada susijęs su rizika, todėl reikėtų žinoti, kiek potencialių nuostolių galime toleruoti. Teoriškai daugelis sako, kad yra pasiruošę ilgalaikiam investavimui, tačiau praktikoje, portfeliui reikšmingai nukritus, emocijos dažnai laimi. Tokiose situacijose profesionalus patarimas ir nuosekli komunikacija gali padėti išvengti skubotų sprendimų“, – pastebi jis.
Investicijų valdymas nėra tik klausimas, kokį fondą ar akciją pasirinkti. Tai procesas, kuriame reikia suderinti finansinius tikslus, riziką ir laiką. Pasyvus investavimas gali būti puiki ilgalaikė strategija, tačiau jis nėra vienintelis atsakymas visiems investuotojams. Didėjant kapitalui, keičiantis gyvenimo aplinkybėms ar sudėtingėjant finansiniams tikslams, vis svarbesnis tampa ne vien konkrečios investicijos pasirinkimas, o viso turto valdymo strategija.
Galiausiai svarbiausia ne tai, ar investavimą vadiname aktyviu, ar pasyviu, bet ar pasirinkta strategija atitinka žmogaus tikslus, rizikos toleranciją ir ar jis sugeba jos laikytis net tada, kai rinkose neramu.
