Studijos

Paskaita "Vilniaus miesto etnokonfesinė sudėtis (XIV a. pab.–XVIII a.)"

2022 m. gruodžio 13 d. 18 val. Vilniaus rotušėje vyks dr. Mindaugo Klovo paskaita  „Vilniaus miesto etnokonfesinė sudėtis (XIV a. pab.–XVIII a.)”

Kada Vilnius tapo daugiataučiu miestu? Kokių religijų ar konfesijų išpažinėjai sugyveno mieste? Kada Vilniuje įsikūrė pirmieji judėjai žydai ir musulmonai totoriai? Kokią vietą mieste užėmė lietuviai? Kur pradingo Vilniaus stačiatikiai? Ar LDK sostinėje galėjai sutikti italą, ispaną, vengrą, anglą, turką ar armėną?

Šiuos ir kitus klausimus paskaitoje kels bei atsakymų į juos ieškos dr. Mindaugas Klovas.

Dr. Mindaugas Klovas – istorikas, dirbantis Lietuvos istorijos institute. Mokslinių tyrimų sfera: Vilniaus miesto savivaldos ir gyventojų istorija. M.Klovas tiria miesto iždą, gyventojų etninę ir konfesinę sudėtį, miesto sociotopografiją. 2021 m. publikavo kolektyvinę monografiją Vilniaus sociotopografijos metmenys XIV-XVIII a. (bendraautoriai: E. Meilus, A. Urmański, O. Valionienė), taip pat kelis šaltinių rinkinius, susijusius su miesto gyventojų istorija: Trys XVI–XVIII a. Vilniaus valdžios ir gyventojų sąrašai (sud. M. Klovas, parengė M. Klovas, E. Meilus, A. Urmański), Šv. Jono bažnyčios 1602-1615 m. santuokos metrikų knyga (su Algimantu Kaminsku).

M.Klovas yra monografijos „Ad perpetuam rei memoriam. Privatūs dokumentai LDK XIV a. pabaigoje–XVI a. pradžioje” (2021) autorius. Monografija supažindina skaitytojus su rašytinės kultūros, svarbiausio civilizacijos rodiklio, sklaida Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir leidžia prisiliesti prie paties dokumento – neišsemiamo praeities lobyno.

Paskaita  „Vilniaus miesto etnokonfesinė sudėtis (XIV a. pab.–XVIII a.)” yra 14-os paskaitų ir diskusijų ciklo „Kelionė per septynis Vilniaus amžius“ dalis. Šį akademinių renginių ciklą parengė Lietuvos istorijos instituto mokslininkai ruošdamiesi kartu su Lietuvos valstybe ir visuomene švęsti Vilniaus kaip valstybės sostinės paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 700-ąsias metines.

Pranešimą paskelbė: Aurimas Švedas, Lietuvos istorijos institutas

Parašykite komentarą