Studijos

Paskaita „Kodėl Vilnius ten, kur jis yra, ir kodėl toks, koks yra?“

Vilniaus kaip valstybės sostinės paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 700-osios metinės prieš mūsų akis naujai atveria miesto raidos ir miestiečių gyvenimo kaitos; visuomenės europėjimo ir civilizacinės brandos; esminių geopolitinių slinkčių Vidurio Rytų Europoje istoriją. 

Rengdamiesi šiam svarbiam jubiliejui Lietuvos istorijos instituto mokslininkai paruošė miestui ir valstybei dovaną – 14-os paskaitų ir diskusijų ciklą. Nuo 2022 metų rugsėjo iki 2023 m. gruodžio, kiekvieną mėnesį, Lietuvos istorijos instituto mokslininkai Vilniaus rotušėje pasakos apie lemtingus mūsų valstybės sostinės įvykius bei procesus, išskirtines asmenybes kūrusias miesto veidą, Vilniaus vaidmenį Lietuvos visuomenės ir valstybės istorijoje.

2022 m. rugsėjo 20 d. 18 val. Vilniaus rotušėje įvyks pirmoji – dr. Oksanos Valionienės – paskaita „Kodėl Vilnius ten, kur jis yra, ir kodėl toks, koks yra?“

Kuomet iš ankstyvojo urbanizacijos branduolio Vilnius virto brandžiu Europos miestu? Kada Vilniuje ėmė formuotis šiuolaikinio senamiesčio pagrindas? Kurį amžių galima laikyti Vilniaus auksiniu laikmečiu? O kuriame šimtmetyje miestą apgaubė tamsiausios sutemos? Kuomet Vilniaus siluetas neteko viduramžių miesto bruožų? Kaip ir kada Vilnius tapo tuo, kuo yra šiandien?

Šiuos ir kitus klausimus savo paskaitoje „Kodėl Vilnius ten, kur jis yra, ir kodėl toks, koks yra?“ kels bei atsakymų į juos ieškos dr. O. Valionienė.

Dr. O.Valionienė – architektė ir istorikė, kurios mokslinių tyrimų sfera: miesto istorija, miestų archeologija, Vilniaus urbanistinė raida nuo miesto ištakų iki XIX a. pradžios, Vilniaus sociotopografija XVII-XVII a. Ši mokslininkė 2019-aisiais publikavo novatorišką monografiją „Viduramžių Vilnius. Erdvės evoliucija (XIII a. vidurys – XVI a. pirmas ketvirtis) . Knygoje tiriama Vilniaus erdvinė struktūra – materialių objektų visuma ir šių objektų organizacija. Žodis „objektai“ šiuo atveju reiškia miesto topografiją, rajonus, kelius ir gatves, sklypus, statinius, gamybos zonas, kapinynus. Tuo tarpu „organizacija“ laikytini įvairūs – funkciniai, komunikaciniai, erdviniai, etniniai-socialiniai santykiai, veikiantys miesto erdvę. Monografijoje atliekamo tyrimo chronologija – viduramžių epocha, apimanti laikotarpį nuo miesto užuomazgos iki miesto gynybinės sienos pastatymo XVI a. pirmame ketvirtyje.   

Pranešimą paskelbė: Aurimas Švedas, Lietuvos istorijos institutas

carvertical VIN patikra

Parašykite komentarą