Dantų netekimas dažnai laikomas tik estetine problema. Tačiau iš tiesų sveiki dantys yra kur kas svarbesni. Naujausi moksliniai tyrimai atskleidžia didžiulę burnos higienos reikšmę žmogaus sveikatai. Dantų netekimas yra susijęs su antsvoriu, virškinimo ligomis ir net vėžiniais susirgimais. Praradę dantis žmonės dažniau susiduria su nerimu bei depresija. O pagrindinė dantų netekimo priežastis – parodontozė – tiesiogiai susijusi su Alzhaimerio liga.
Viršsvoris ir virškinimo ligos
Prasta burnos higiena ir dantų netekimas gali turėti įtakos lėtinių virškinamojo trakto ligų ir net skrandžio bei stemplės vėžio išsivystymui. Tai patvirtina skirtingose šalyse atlikti tyrimai bei apibendrina Kinijos mokslininkų meta-analizė, kurios metu išnagrinėtos 25 skirtingos studijos su daugiau kaip 1 milijonu dalyvių iš 11 šalių. Meta-analizės duomenimis, netekus 10 ir daugiau dantų, skrandžio vėžio rizika išauga 9 proc., o stemplės vėžio rizika – 14 proc. Taip pat nustatytas dantų netekimo ryšys su kitomis vėžinėmis ligomis.
CLINIC | DPC odontologijos klinikų tinklo įkūrėjas Simonas Bankauskas sako, jog dantų netekimas ir didesnė vėžio rizika yra susiję keletu skirtingų būdų. „Dažniausia suaugusiųjų dantų netekimo priežastis – parodontozė. Kaip ir bet kuri kita lėtinė liga, parodontozė mažina organizmo atsparumą bei sukuria palankią terpę vėžinėms ląstelėms daugintis. Antra pagrindinė dantų netekimo priežastis – dantų ėduonis. Jo atsiradimą lemia prasta burnos higiena ir gausus angliavandenių (ypač saldumynų) vartojimas. Tyrimais įrodyta, jog didelis angliavandenių kiekis turi įtakos vėžinių susirgimų išsivystymui. Trečias būdas, kaip dantų netekimas daro įtaką onkologinių susirgimų rizikai – bakterijos. Netekus dantų ilgainiui sveikame periodonto audinyje (dantenose) ima kauptis bakterijos. Jei negydoma, gali kilti uždegimas, kuris paskleis mikrobus po visą organizmą ir sukurs palankesnę terpę vėžiui atsirasti“, – aiškina S. Bankauskas.
Dantų netekimas taip pat susijęs su viršsvoriu. Šis ryšys abipusis – dantų netekę žmonės dažniau priauga viršsvorio, o juo besiskundžiantieji dažniau praranda dantis. „Visų pirma netekus dantų suprastėja kramtymo funkcija. Todėl žmonės valgo mažiau vaisių, daržovių, riešutų. Dažniau pasirenkamas minkštas maistas, kuris, kaip taisyklė, būna ir kaloringesnis: bandelės, virtų bulvių gaminiai, makaronai. Maistą suminkštinti padeda terminis apdorojimas bei gausus riebalų vartojimas. Visa tai skatina nutukimą“, – sako gydytojas-odontologas.
Antra vertus, viršsvorio turintys žmonės dažniausiai yra linkę į nesveiką, angliavandenių kupiną mitybą. Dėl to jie dažniau susiduria su tokiomis problemomis, kaip ėduonis, parodontozė bei dantų netekimas.
Parodontozė ir Alzhaimeris
2017 metais mokslininkai atrado ryšį tarp dantų netekimą sukeliančio uždegimo ir Alzhaimerio ligos. Nustatyta, kad lėtinė parodontozė 70 proc. padidina riziką susirgti Alzhaimeriu. Tai patvirtino ir naujausi moksliniai tyrimai, rodantys, jog mikrobai iš žmogaus burnos gali keliauti po visą organizmą, o galiausiai pasiekti net smegenis.
JAV gydytojas Stephen‘as Dominy‘as atliko eksperimentą su pelėmis, kurio metu nustatė, kaip graužikų dantenų uždegimas išsivysto į ligą, primenančią Alzhaimerį. Negydoma parodontozė lygiai tokį patį efektą turi ir žmonėms. Uždegimą sukeliančios bakterijos Porphyromonas gingvinalis geba pralaužti hematoencefalinį bajrerą ir per kraują patekti į žmogaus smegenis. Ten šios bakterijos sunaikina sveikas nervines ląsteles. Galiausiai šis puolimas išsivysto į Alzhaimerio ligą.
„Mūsų burna – tikras gerųjų ir blogųjų bakterijų kovos laukas. Jei apleidžiame burnos higieną ir nesirūpiname dantimis, blogosios bakterijos ima viršų. Dabar matome, kad mažyčiai mikroorganizmai, apie kuriuos anksčiau net nesusimąstėme, gali sukelti nepagydomas ligas. Todėl burnos higiena įgauna dar didesnę reikšmę sveikatai. Užbėgti už akių parodontozei, ėduoniui ir kitoms dantų ligoms bei jų netekimui galima labai paprastai – gydytojo rekomenduojamu intervalu atliekant profesionalią burnos higieną bei kruopščiai rūpinantis burnos švara namuose“, – atkreipia dėmesį gydytojas Simonas Bankauskas.
Emociniai ir psichologiniai iššūkiai
Sveika ir graži šypsena – žmogaus vizitinė kortelė. Tiek jaunam, tiek senam pageltę, kreivi ar trūkstami dantys sukelia emocinių ir psichologinių iššūkių. Daugybė studijų rodo, jog dantų netekimas turi glaudų ryšį su prastesne saviverte, nerimu ir net depresija. „Netekęs dantų žmogus paprastai kompleksuoja, ima vengti šypsotis, gali net pradėti izoliuoti save nuo aplinkinių. Tai labai neigiamai atsiliepia gyvenimo kokybei. Ilgai besitęsianti tokia situacija gniuždančiai veikia žmogų ir kelia depresyvias emocijas“, – aiškina implantuojantis gydytojas-odontologas S. Bankauskas.
Amerikos dantų tyrimų asociacijos atliktas tyrimas su daugiau kaip 450 tūkst. respondentų parodė aiškų ryšį tarp dantų netekimo ir nerimo bei depresijos išsivystymo. Dantų netekę respondentai kur kas dažniau skundėsi nerimo sutrikimu bei turėjo diagnozuotą depresiją. Šis ryšys buvo vienodai stiprus tiek jaunų, tiek vyresnio amžiaus respondentų tarpe.
Taigi, sveika ir graži šypsena yra labai susijusi su žmogaus gyvenimo kokybe, jo emocine bei psichologine savijauta. O rūpintis savo burnos higiena ir dantų būkle patariama visuomet, ne tik pajutus skausmą ar kitus simptomus.
Pranešimą paskelbė: Paulina Šlėvė, SB dantų klinika
