Birželio 5-ąją minima Tarptautinė aplinkos apsaugos diena, kurios tikslas – didinti visuomenės sąmoningumą aplinkosaugos klausimais ir skatinti konkrečius veiksmus gamtai išsaugoti. Siekdama mažinti savo veiklos poveikį aplinkai, „Lidl Lietuva“ nuosekliai įgyvendina tvaresnius sprendimus ir skatina atsakingesnius vartojimo įpročius. Tarp jų – biologinės įvairovės išsaugojimas, efektyvus energijos naudojimas, atsakingas atliekų tvarkymas bei didesnis augalinės kilmės produktų pasirinkimas.
Nuosekli tvarumo strategija ir įmonės pastangos nelieka nepastebėtos – 2024 metais „Nacionaliniuose atsakingo verslo apdovanojimuose“ „Lidl Lietuva“ buvo pripažinta aplinkai draugiškiausia įmone didelių įmonių kategorijoje.
„Aplinkosauga yra visų mūsų atsakomybė, o mes kaip organizacija turime galimybę ne tik mažinti savo veiklos poveikį aplinkai, bet įkvėpti pavyzdžiu ir kitus, kaip galima veikti tvariau, efektyviau ir atsakingiau. Siekiame, kad tvaresni sprendimai taptų ne privalumu, o nauju standartu, todėl nuosekliai investuojame į aplinkai draugiškas iniciatyvas, kurios ne tik padeda saugoti gamtą, bet ir kuria ilgalaikę vertę visuomenei“, – sako „Lidl Lietuva“ tvarumo vadovė Monika Anilionė.
1. Iniciatyva „Duok ruoniukui penkis!“
Biologinė įvairovė – mūsų ekosistemų stabilumo ir gyvybingumo pagrindas, todėl jos išsaugojimas yra būtinas ne tik gamtos balansui palaikyti, bet ir žmonių gerovei užtikrinti. Dėl šios priežasties jau beveik penkerius metus „Lidl“ parduotuvėse Lietuvoje vyksta iniciatyva „Duok ruoniukui penkis!“, kviečianti prisidėti prie pilkųjų ruonių populiacijos išsaugojimo.
„Visose mūsų parduotuvėse galima įsigyti specialius daugkartinius maišelius – nuo kiekvieno jų 0,05 euro yra skiriama Lietuvos jūrų muziejaus Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centrui. Projekto metu surenkamos lėšos padeda Lietuvos jūrų muziejui slaugyti Baltijos jūros pakrantėje randamus nusilpusius, sergančius ruonių jauniklius bei vėliau stebėti, kaip jiems sekasi sugrįžus į jūrą. Be to, „Duok ruoniukui penkis“ maišeliai yra pagaminti iš 95 proc. perdirbto plastiko, tokiu būdu taupant gamtinius išteklius bei užtikrinant žiediškumą“, – pasakoja M. Anilionė.
Prekybos tinklo ir pirkėjų dėka per ketverius projekto metus reabilitacijos centrui perduota jau daugiau nei 281 tūkst. eurų. Ši parama padėjo atgal į Baltijos jūrą sugrąžinti 85 ruoniukus. M. Anilionė priduria, kad ši iniciatyva ne tik prisideda prie biologinės įvairovės išsaugojimo, bet ir didina žmonių sąmoningumą, skatinti apmąstyti savo elgsenos poveikį aplinkai ir rinktis daugkartinius gaminius, tokius kaip daugkartiniai pirkinių maišeliai.
2. Maisto atliekų susidarymo prevencija
Dar vienas veiksnys, kuris gali turėti įtakos aplinkai – maisto švaistymas ir jo atliekos. Maisto gamybai reikia daug vandens, žemės, energijos ir darbo jėgos, tad išmetant maisto atliekas, kartu švaistomi ir šie resursai. Pasak M. Anilionės, „Lidl“ skiria išskirtinį dėmesį maisto atliekų mažinimui.
„Maisto atliekų problemai spręsti taikome visapusišką požiūrį – nuo efektyvaus užsakymų planavimo ir nuolaidų produktams, kurių galiojimo terminas artėja į pabaigą iki bendradarbiavimo su partneriais. Jau beveik dešimtmetį glaudžiai dirbame su „Maisto banku“, o šiuo metu iš visų mūsų parduotuvių reguliariai perduodame tiek ilgai galiojančius produktus, tiek šviežius vaisius bei daržoves. Be to, nurašytus, bet gyvūnų pašarui tinkamus produktus atiduodame ūkininkams, o nepanaudojamas atliekas – biodujų gamybai. Siekiame, kad kuo mažiau tinkamo vartoti maisto atsidurtų atliekose, todėl nuolat ieškome naujų būdų veikti atsakingai“, – dalinasi „Lidl Lietuva“ tvarumo vadovė.
Prie maisto švaistymo mažinimo prisideda ir papildomos iniciatyvos parduotuvėse. Pavyzdžiui, likus valandai iki parduotuvių darbo pabaigos daugumai kepyklos gaminių taikoma 50 proc. nuolaida. Toks sprendimas leidžia pirkėjams kokybiškų kepinių įsigyti už mažesnę kainą ir kartu padeda sumažinti maisto atliekų kiekį. Nuolaida taikoma daugumai kepyklos gaminių, išskyrus duoną, spurgas ir tortus.
3. Efektyvus elektros energijos naudojimas
Didelė dalis elektros energijos vis dar išgaunama deginant iškastinį kurą, o tai didina anglies dioksido emisijas ir prisideda prie klimato kaitos. Siekiant, kad įmonės veikla būtų kiek įmanoma draugiškesnė aplinkai, „Lidl“ priklausančiuose pastatuose naudojama elektros energija yra gaunama tik iš atsinaujinančių šaltinių.
„Rinkdamiesi atsinaujinančią elektros energiją prisidedame prie švaresnės aplinkos kūrimo ir mažiname anglies dioksido emisijas. Siekiame, kad tvaresni sprendimai taptų neatsiejama kasdienės veiklos dalimi, todėl ant „Lidl“ parduotuvių ir logistikos centrų stogų įrengėme 60 saulės elektrinių. Taip pat šalia parduotuvių šiuo metu yra įrengta net 50 elektromobilių įkrovimo stotelių, taip skatinant rinktis tvaresnį transportą ir prisidėti prie klimato kaitos mažinimo“, – akcentuoja M. Anilionė.
4. Asortimente – daugiau augalinės kilmės produktų
Oksfordo universiteto mokslininkų tyrimai rodo, kad augalinė mityba gali būti net iki 75 proc. palankesnė aplinkai – ji padeda mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas, tausoti vandenį ir žemės išteklius. Siekiant paskatinti pirkėjus rinktis daugiau augalinės kilmės produktų, „Lidl“ nuolat plečia augalinės kilmės produktų asortimentą.
„Mūsų privatūs prekių ženklai, tokie kaip „Vemondo“, siūlo įvairius veganiškus produktus – nuo tofu iki augalinių gėrimų, kurie atitinka aukščiausius kokybės standartus. Taip pat jau trečius metus iš eilės kiekvieną sausį skelbiame „Augalausiu“ ir raginame pirkėjus į savo maisto racioną įtraukti kuo daugiau augalinės kilmės produktų“, – teigia M. Anilionė.
Be to, „Lidl Lietuva“ skiria ypatingą dėmesį šviežių vaisių ir daržovių kokybei. Prekybos tinklas užtikrina, kad visi šie produktai būtų tik iš tiekėjų, atitinkančių tarptautinius „Global G.A.P.“ ir GRASP standartus, užtikrinančius ne tik aukštą kokybę, bet ir atsakingą ūkininkavimą bei socialinių standartų laikymąsi.
5. Atsakingas atliekų tvarkymas
Didėjant prekybos tinklo apimtims, neišvengiamai auga ir susidarančių atliekų kiekis. Dėl šios priežasties „Lidl Lietuva“ nuosekliai ieško būdų mažinti jų kiekį, taip tausojant gamtos išteklius ir sukuriant kuo mažesnį poveikį aplinkai.
Vienas įmonės tikslų – iki 2030 m. užtikrinti, kad bent 95 proc. parduotuvėse ir logistikos centruose susidarančių atliekų būtų nukreipta pakartotiniam panaudojimui, perdirbimui, fermentavimui arba kompostavimui.
„Atliekų visiškai išvengti neįmanoma, todėl daug dėmesio skiriame jų atsakingam tvarkymui. Toks požiūris leidžia tausoti gamtos išteklius ir prisidėti prie žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimo. Šios pastangos duoda rezultatų – 2024 finansiniais metais net 89,3 proc. parduotuvėse ir logistikos centruose susidariusių atliekų nukreipėme pakartotiniam panaudojimui, perdirbimui ir biodujų gamybai“, – teigia M. Anilionė.
Didelis dėmesys skiriamas ir pakuotėms. Šioje srityje „Lidl“ vadovaujasi įmonių grupės „REset Plastic“ strategija, kuria siekiama iki 2030 metų visose privačių prekių ženklų pakuotėse naudoti ne mažiau kaip 65 proc. perdirbtų medžiagų. Tuo metu pirminėse plastikinėse pakuotėse, skirtose privatiems prekių ženklams, perdirbtų medžiagų dalis iki 2030 metų sieks 30 proc.
„Plastikas yra vertinga medžiaga, padedanti apsaugoti produktus ir prailginti jų galiojimo laiką, tačiau patekęs į aplinką jis tampa ilgalaike problema, todėl nuosekliai mažiname jo naudojimą ir didiname perdirbtų medžiagų dalį pakuotėse. Pavyzdžiui, kai kuriose privačių prekių ženklų šviežios mėsos pakuotėse dabar naudojama net 70 proc. mažiau plastiko nei anksčiau. Taip pat atsisakėme juodo plastiko šviežios mėsos ir pyragų pakuotėse, plastikines kiaušinių dėžutes pakeitėme sertifikuotomis kartoninėmis pakuotėmis, kurių didžiąją dalį sudaro perdirbtos medžiagos. Be to, buitinės chemijos produktai parduodami pakuotėse, pagamintose iš 100 proc. perdirbto plastiko, o daugeliui ne maisto produktų ir tekstilės gaminių naudojame sertifikuotas perdirbtas medžiagas“, – pasakoja „Lidl Lietuva“ tvarumo vadovė.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 86 „Lidl“ parduotuvės 31 šalies mieste: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Alytuje, Marijampolėje, Kėdainiuose, Telšiuose, Kretingoje, Mažeikiuose, Tauragėje, Jonavoje, Panevėžyje, Ukmergėje, Utenoje, Plungėje, Palangoje, Elektrėnuose, Visagine, Šilutėje, Radviliškyje, Vilkaviškyje, Druskininkuose, Rokiškyje, Kaišiadoryse, Nemenčinėje, Gargžduose, Raseiniuose, Molėtuose, Jurbarke ir Garliavoje.
Pranešimą paskelbė: Rita Zinkevičė, UAB „coagency”
