Mūsų šypsena – kur kas daugiau nei dantys. Dažnai tai gali būti fizinės ir dvasinės žmogaus organizmo būklės atspindys. Dantų sveikata glaudžiai siejasi su mūsų bendra savijauta ir sveikata. Nepaisant šiuolaikinės odontologijos išsivystymo, dantų priežiūros priemonių ir informacijos gausos, dantis turbūt drąsiai būtų galima pavadinti dažniausiai prarandamais žmogaus organais. Prieš kelerius metus atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvoje 30 proc. suaugusiųjų neturi daugiau nei 6 dantų, o nuo 1 iki 5 dantų yra netekę netgi beveik 45 proc. vyrų bei moterų. Taigi, tampa svarbu išsiaiškinti, kodėl prarandame dantis ir kaip juos atkurti?
Mitai apie dantų netekimo priežastis
Įprasta manyti, kad dantys prarandami dėl natūralaus senėjimo proceso, tačiau dažniausiai priežastys slypi paprastesniuose dalykuose. Tai pastebi ir sostinėje įsikūrusios modernios Protezavimo – implantavimo klinikos gydytojas odontologas ortopedas Raimondas Savickas. „Kaskart, kai mūsų klinikoje apsilanko naujas pacientas, jis ima pasakoti, kodėl, jo nuomone, jis prarado dantis. Tačiau šie įsitikinimai neretai prasilenkia su realybe. Apžiūros metu dažniausiai paaiškėja, kad dantų netekimą sąlygojo tos pačios, su gyvenimo būdu ir nepakankama dantų priežiūra susijusios priežastys. Paradoksalu, tačiau galima teigti, jog dažniausiai dantis prarandame dėl pernelyg gero gyvenimo. Anksčiau daugumos žmonių mitybos raciono pagrindą sudarė nerafinuoti ir daug skaidulų turintys maisto produktai, pasižymintys savybe natūraliai apvalyti dantų paviršių: pilno grūdo miltai, daržovės, vaisiai ar sėklos, o saldūs produktai būdavo vartojami itin retai. Šiuolaikinių žmonių mitybos racionas visai kitoks – dažnai užkandžiaujama daug angliavandenių turinčiu maistu, taip pat nevengiama cukraus ir perdirbtų maisto produktų, tad burnos ertmėje nuolat kaupiasi susmulkinto maisto likučiai ir dauginasi bakterijos, skatinančios dantų ir dantenų ligas“, – pasakoja specialistas.
Raimondas Savickas pastebi ir dar vieną plačiai paplitusį įsitikinimą – kad dantys neišvengiamai prarandami dėl prastos genetikos. „Neretai pacientai guodžiasi, kad dantys silpni visoje jų giminėje. Taip, iš tiesų, genetinį polinkį į įvairius susirgimus galima paveldėti, tačiau daugelį burnos ertmės ligų sukelia ne kas kitas, o mikroorganizmai, kuriems reikalingi maisto produktų likučiai, besikaupiantys burnoje ne dėl genetikos, o dėl prastos higienos. Burnos ertmė neprivalo būti sterili, tačiau bakterijų kiekį kontroliuoti tiesiog būtina“, – atskleidžia gydytojas.
Gyvenimo pokyčiai netekus dantų
Dantų netekęs žmogus kartais nė nepajunta, kaip tai pakeičia jo kasdienybę. Pirmieji pokyčiai atsiranda jau netrukus – vengiama bendrauti su kitais asmenimis, atsisakoma plačiai šypsotis bei juoktis, imama maistą kramtyti tik ta puse, kurioje vis dar yra kažkiek dantų. Tačiau tai – ne tik smulkūs nepatogumai, bet ir grėsmė fizinei bei dvasinei žmogaus sveikatai. Apie tai įspėja ir gydytojas Raimondas Savickas. „Netekus dantų, pirmiausia ženkliai suprastėja maisto susmulkinimas – toks žmogus turi ilgiau kramtyti, tačiau tam dažnai neturime laiko, todėl gali nukentėti visa virškinimo sistema ir maisto pasisavinimo kokybė. Be to, dantys – kalbėjimo aparato dalis, todėl juos praradus, suprastėja garsų tarimo aiškumas.“
Specialistas taip pat pasakoja, jog ilgai delsiant atkurti prarastus dantis, prasideda kitų pokyčių virtinė: sutrinka visa dantų „rikiuotė“ – gretimi dantys krypsta į burnos ertmėje atsiradusias tuščias vietas ir ilgainiui daug sudėtingiau juos atkurti, brangiau kainuoja jų atstatymas. Be to, prarastų dantų vietoje sutrinka žandikaulio kaulo ir dantų sąveika – sumažėjus kaulo stimuliavimui, jis ima nykti. Burnoje ilgainiui nelieka tinkamos atramos lūpoms, todėl pasikeičia veido bruožai: žmogus atrodo vizualiai senesnis, įdumba žandai ir paryškėja raukšlės. Dėl visų šių priežasčių, daugelis pacientų pažymi, kad mažėjant dantų, mažėja ir žmogaus savivertė, pradedame kompleksuoti, daromės uždaresni.“ – atskleidžia R. Savickas.
Dantų atkūrimo būdų įvairovė
Siekiant išvengti su dantų netekimu susijusių problemų ir išsaugoti savo sveikatą, derėtų pritaikyti pacientui tinkamiausią dantų atkūrimo būdą. Jau du dešimtmečius dantų protezavimo ir implantavimo srityje dirbantis gydytojas Raimondas Savickas nurodo, kad dantys gali būti atkuriami keliais būdais: „Pirmasis – išimamieji protezai. Tai – pigus ir greitas, tačiau daug įvairių nepatogumų sukeliantis ir ilgos adaptacijos reikalaujantis sprendimas. Dantų atkūrimui taip pat galima pasirinkti neišimamus tiltinius protezus, kurie yra patogesni, tačiau tam, kad šie protezai laikytųsi, tenka apšlifuoti gretimus dantis, o tokia procedūra sutrumpina jų tarnavimo amžių. Be to, jei gretimi dantys dar yra sveiki, tam tikra prasme nusižengiame esminiam gydytojų etikos principui: pirmiausia – nepakenkti“, – samprotauja ilgametę protezavimo patirtį turintis specialistas.
Dar viena išeitis – dantų atkūrimas panaudojant implantus. Tai – šiuolaikiškas ir patikimas būdas, leidžiantis atkurti vieną, kelis ar netgi visus dantis. Pasitelkiant įvairias gydymo dantų implantais metodikas, trūkstamus dantis galima atstatyti stabiliais, natūraliai atrodančiais ir ilgaamžiškais dirbtiniais dantimis. Paprašius Protezavimo ir implantavimo klinikos gydytojo įvardinti dantų atkūrimo implantais privalumus, jis pirmiausia mini du žodžius: konservatyvumas ir komfortas. „Implantinėms konstrukcijoms neaktuali karieso problema, jie leidžia atkurti prarastus dantis nežalojant gretimų dantų, o pacientas gali džiaugtis patogumu ir funkcionalumu“, – tikina Raimondas Savickas. Gydytojas taip pat pabrėžia, jog tam, kad implantuoti dantys tarnautų ilgus metus, privalu nebekartoti klaidų ir atidžiau rūpintis burnos ertmės higiena. „Kasdienė protezų ir implantų priežiūra dažniausiai nėra kuo nors ypatinga, tačiau dantis valyti būtina kur kas atidžiau ir kokybiškiau, nei iki jų praradimo, kad ,,katastrofa‘‘ vėl nepasikartotų. Pacientas turi būti apmokytas, kaip greitai ir efektyviai prižiūrėti jau trečiąjį savo dantų ,,komplektą‘‘. Nuolatinis ir kokybiškas burnos švaros palaikymas daro stebuklus: apsaugo nuo dantų ligų, dantenų ir žandikaulio kaulo uždegimo, o tai užtikrina ir natūralių dantų, ir implantų ilgaamžiškumą.Taip pat derėtų bent keletą kartų per metus apsilankyti pas burnos higienos specialistą, kuris atliks profesionalią burnos higieną ir profilaktiškai patikrins natūralius ir protezuotus dantis“, – pabrėžia gydytojas.
Dantų atkūrimas – kur kas daugiau nei tik burnos gydymo rūšis. Visų pacientų problemos yra skirtingos, todėl gydytojas Raimondas Savickas mano, jog vienas esminių aspektų prieš pradedant dantų atkūrimą – įsiklausyti į paciento lūkesčius. „Mūsų klinikoje galime pritaikyti moderniausius dantų rekonstravimo metodus: estetinį plombavimą, implantavimą, visų rūšių protezavimą, tačiau visada laikomės nuomonės, kad prieš gydant svarbiausia gerai išsiaiškinti paciento poreikius, kurie gali skirtis priklausomai nuo amžiaus, gyvenimo būdo, finansinių galimybių bei prioritetų. Tik tuomet pavyks rasti tinkamiausią sprendimą ir suteikti žmogui galimybę pradėti naują gyvenimo etapą, kuriame bus galima džiaugtis natūraliai atrodančiais ir patikimais dantimis“, – teigia specialistas.
Kviečiame pacientus į nemokamą seminarą, apie dantų atkūrimą.
Daugiau informacijos galite rasti čia.
Pranešimą paskelbė: Žygimantas Kvartūnas, RAKVA UAB
