Politika ir teisė

Paminklas baronų Renių atminimui – knyga

Penktadienį Jono Lankučio viešojoje bibliotekoje vyko Eugenijaus Renės knygos „Poezija. Žemaičių vaizdeliai“ pristatymas, o Gargždų krašto muziejuje – kilnojamosios parodos „Dvaras Žemaitijoje: gyvenimas, ūkinė veikla ir kultūra“ atidarymas. Šventėje dalyvavo Klaipėdos rajono Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkas Vladas Macijauskas, bibliotekos, švenčiančios savo 80-ąjį jubiliejų svečiai Iš Ukrainos, Lenkijos, Latvijos ir Estijos ir nemažas būrys Gargždų šviesuomenės. 

Solidi dvikalbė (teikiami ir originalūs lenkų kalba rašyti eilėraščiai) Gargždų krašto muziejaus iniciatyva, Klaipėdos rajono savivaldybei finansiškai parėmus 15 tūkst. eurų, poezijos knyga 2000 egzempliorių tiražu su istorikės Janinos Valančiūtės ir literatūrologės Brigitos Speičytės įžangomis dienos šviesą išvydo po penkerių metų nuo jos idėjos. Eugenijaus Renės poezijos vertimų knyga Iš lenkų kalbos vertė Vilniaus universiteto profesorė Regina Koženiauskienė. Renės kūrybai būdingas polinkis į proginę poeziją, skiriamas dėmesys vietiniam kultūros koloritui, jaučiamas ryšys su romantizmo tradicija. Tai – tarsi paminklas ne vien Eugenijaus Renė, bet ir jo giminės atminimui, nes kitokio Gargžduose kol kas nėra. Nėra netgi pažymėtų jų giminės antkapių ar kitokių ženklų Gargždų senosiose kapinėse, kur jie perlaidoti po to, kai po II Pasaulinio karo buvo nusiaubta jų giminės koplyčia su mauzoliejumi Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios šventoriuje.  Čia po knygos pristatymo visi buvo pakviesti čia uždegti žvakelę.

Gargždų krašto muziejuje pristatyta šiai progai ypač tinkanti paroda, kurioje pasakojama ne tik apie baronų Renių šeimą, Žemaitijoje valdžiusią Gargždų ir Renavo dvarus, bet ir apie kaimyninių dvarų valdytojus: Kretingos grafus Tiškevičius, Rietavo kunigaikščius Oginskius ir Vėžaičių grafus Volmerius. Kilnojamojoje parodoje išryškinami šių dvarų valdytojų kaimynystės ir giminystės ryšiai, jų bendravimas ir konkuravimas sekant naujausiais Europos technikos pasiekimais ir pritaikant juos savo dvaruose, statant ir projektuojant pastatus, kuriant literatūrą ir muziką, įsitraukiant į švietėjišką veiklą. Kilnojamosios parodos sukūrimą parėmė Lietuvos kultūros taryba. Visi parodos stendai interaktyvūs, todėl tikimasi sudominti įvairaus amžiaus lankytojų grupes. Kartu su kilnojamąja paroda moksleiviams bus siūloma dalyvauti edukacijoje, kurioje jie galės susikurti savo giminės medį.

XIX a. I pus. Gargždų dvaras atiteko baronams Renėms. Valdant tėvui Feliksui Renei, o vėliau jo sūnui Eugenijui Renei (1830-1895), dvaras išgyveno savo klestėjimo laiką. Šiuo laikotarpiu buvo pastatyti mūriniai dvaro rūmai, XIX a. II pus. suformuotas angliškojo stiliaus parkas, garsėjęs kaip vienas gražiausių Telšių apskrityje. Eugenijus Renė istoriniuose šaltiniuose minimas kaip išsilavinęs, mėgstantis keliauti, domėjęsis menu, kūręs poeziją. 1878 m. Vilniuje lenkų kalba išleista jo knyga „Poezye i prace dramatyczne“. Eugenijaus Renės dėka buvo įrengtas dvaro muziejus, kuriame eksponuota vertinga porceliano dirbinių kolekcija, įvairios senienos, o dvaro biblioteka buvo papildyta iki 4000 knygų ir garsėjo tarp aplinkinių dvarų vertingais ir retais meno ir mokslo spaudiniais. Deja, XX a. I pus. dvaras buvo išparceliuotas, dvaro rūmai, likę be šeimininko, sunyko. Mūsų dienomis iš baronus Renes menančio architektūrinio paveldo yra išlikusi Gargždų bažnyčios šventoriuje pastatyta šeimos koplyčia-mauzoliejus, bažnyčios varpinė ir dalis parko. Dėl šių priežasčių neretam gargždiškiui atrodo, kad miestas neturi jokio istorinio paveldo, todėl sudėtinga kurti įkvepiantį ir motyvuojantį miesto istorijos pasakojimą moksleiviams, skatinti jų patriotiškumą savo kraštui.

2019 m. lapkričio – 2020 m. vasario mėnesiais kilnojamoji paroda bus pristatyta projekto partnerių kultūros institucijose: Renavo dvaro sodyboje, Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejuje, Kretingos muziejuje ir Vėžaičių kultūros centre. Visi norintys lapkričio 16 d. bus kviečiami į ekskursiją baronų Renių keliu kartu su jų paroda vyksti į Renavą sustojant Salantuose ir Alsėdžiuose, kur taip pat yra jų pėdsakų.

Tikimasi, kad kilnojamosios parodos interaktyvūs stendai tarp lankytojų skleis žinią apie bendravimą, konkuravimą ir bendradarbiavimą, kuris XIX a. Žemaitijos dvaruose buvo lemiantis Europos kultūrinių ir techninių naujovių sklaidą. Šis požiūris leidžia į istorinius įvykius ir asmenybes pažvelgti šiuolaikinio žmogaus akimis.

Baronų Rènių (Rènė, orig. Ronne) pavardę apsispręsta kirčiuoti ir adaptuoti, pasitarus su Valstybine lietuvių kalbos komisija būtent taip, nes baronų kilmė yra vokiška.

Renginio dalyviai diskutavo, kaip dar garsinti baronų Renių, kurių dvaro neišliko Gargžduose, atminimą. Tikimasi pažymėti jų palaikų palaidojimo vietą Gargždų senosiose kapinėse, organizuoti maršrutus po jų gyventas vietas Vilniuje ir Latvijoje.    

Klaipėdos rajono savivaldybės informacija

Pranešimą paskelbė: Daiva Beliokaitė, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija

Parašykite komentarą