Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Kauno AVMI) informuoja, kad įvairias finansines operacijas, turto perpardavimą, perdovanojimą ir nuomą vykdęs kaunietis į valstybės biudžetą privalės sumokėti beveik 1 milijoną litų nesumokėtų mokesčių. Vienos Šveicarijos įmonės atstovas Lietuvoje, kuriam buvo suteikti įgaliojimai valdyti ir kontroliuoti visą mūsų šalyje esantį kompanijos turtą, ne tik vykdė individualią nekilnojamojo turto pardavimo veiklą nemokėdamas mokesčių, bet ir gavo iš užsienio firmos pajamų, kurios taip pat nebuvo apmokestintos. Mokestinė ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtino AVMI priskaičiuotas sumas. Kaunietis 2003 – 2006 metais Palangoje įsigijo tris žemės sklypus ir tris komercinės paskirties statinius už daugiau nei 300 tūkst. Lt. Siekiant išvengti mokesčių ir dirbtinai padidinti įsigyto turto vertę buvo imtasi įvairių ūkinių operacijų. Vieną ūkio paskirties pastatą jis pardavė penkiems asmenims. Kitą dieną po to, kai pirkėjai atkūrė nuosavybės teises į prie pastato esančią žemę, jį perpirko turtą pardavusio kauniečio sūnus. Jis su žmona įformino dalybų sutartį, pagal kurią pasidalijo jungtinės nuosavybės teise pirktą minėtą nekilnojamąjį turtą bei žemę. Vėliau sutuoktinė savo turto dalį padovanojo vyrui, o šis – savo tėvui. Jeigu tarp sutuoktinių dovanoto turto vertė siekė beveik 400 tūkst., tai dovanojant tėvui ji išaugo iki 1 mln. 530 tūkst. Lt. (dovanojimo sutartyje nurodyta vidutinė rinkos vertė – 1mln.823 tūkst. Lt.). Vėliau, suformavęs vientisą, komerciškai patrauklų sklypą su prieš tai pirktais dviem žemės plotais kaunietis turtą pardavė beveik už tris mln. litų. Atlikę patikrinimą Kauno AVMI darbuotojai konstatavo, kad dovanojimo sandorių aplinkybės buvo iškreiptos, o jais siekta mokestinės naudos. Jeigu turtą pardavęs kaunietis nebūtų sudaręs tarpinių sandorių, o jį pirkęs ir pardavęs pats, tuomet vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymu (toliau-GPM), pajamos būtų apmokestintos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, nes turtas buvo įsigytas mažiau nei prieš trejus metus. Nustatyta, jog šiais pirkimo bei dovanojimo sandėriais norėta dirbtinai padidinti žemės sklypo vertę, o pirkimo bei dovanojimo tarpininkas buvo reikalingas siekiant išvengti gyventojų pajamų mokesčio (toliau GPM). Suformavęs vientisą, komerciškai patrauklų sklypą su prieš tai pirktais dviem žemės plotais po 12 arų, kaunietis turtą pardavė beveik už tris mln. litų. Kadangi sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis buvo žemės statyboms pardavimo sandoris, t.y., Pridėtinės vertės mokesčio (toliau-PVM) objektas, tai nuo visos jo vertės turėjo būti apskaičiuotas beveik 240 tūkst. Lt. mokėtinas PVM.
