Antstoliais pasitikima kaip skolų išieškojimo profesionalais, todėl galimybę realiai susigrąžinti skolas dauguma Lietuvos didmiesčių gyventojų sieja su antstolių pagalba. Tokį požiūrį patvirtina 2023 m. liepą atlikta visuomenės nuomonės apklausa. 59 proc. apklausos dalyvių atsakė, kad siekdami susigrąžinti piniginę skolą jie kreiptųsi į antstolį. Savarankiškai atgauti pinigus bandytų 38 proc. apklaustųjų (tikėtina, dėl to, kad didelė dalis skolininkų yra išvykę į užsienį arba Lietuvoje neturi oficialių pajamų, į kurias mūsų antstoliai galėtų nukreipti skolų išieškojimą). Dar 3 proc. būtų linkę nieko nedaryti, tiesiog laukti. Į klausimą, ar pasitiki antstoliais, teigiamai atsakė 65 proc. respondentų. 21 proc. nurodė neturintys nuomonės, o 14 proc. teigė nepasitikintys. Paprašyti įvertinti antstolių darbo kokybę, 41 proc.…
Apklausa: 69 proc. tėvų nori matyti, kur jų vaikai išleidžia pinigus
Finansinių technologijų neišvengiamoje kasdienybėje tėvai vis dažniau vaikams duoda kišenpinigius ne tik grynaisiais, bet ir perveda juos į vaiko vardu atidarytą banko sąskaitą. Baltijos šalių gyventojų apklausa rodo, kad vienas svarbiausių kriterijų, renkant kortelę vaikui, daugumai tėvų yra galimybė stebėti atžalų veiklą su pinigais. „Citadele“ banko inicijuotos apklausos duomenimis, Lietuvoje banko kortelę turi 47 proc. vaikų ir jaunuolių nuo 7 iki 18 metų. Latvijoje situacija panaši – kortelę turi 44 proc., o Estija tarp Baltijos šalių pirmauja – net 62 proc. apklaustų estų teigė, kad jų vaikas turi banko kortelę. Tarp populiariausių kriterijų, kuriais vadovaudamiesi tėvai renka savo vaikui banko kortelę, 70 proc. apklaustųjų Lietuvoje išskyrė nemokamą kortelės aptarnavimą ir…
Internete išsaugote savo mokėjimo duomenis? Ekspertas atsako, kodėl geriau to nedaryti
Kiek daugiau nei 60 proc. 16-74 metų amžiaus Lietuvos gyventojų bent kartą per pastaruosius 12 mėn. pirko prekes ar paslaugas internetu, rodo naujausia Valstybės duomenų agentūros statistika. Siekdami tai atlikti greičiau ir patogiau, pirkėjai vis dažniau renkasi mokėjimo duomenis išsaugoti savo el. parduotuvių paskyrose ar tiesiog naršyklėje. Visgi, nors tokia funkcija suteikia galimybę apsipirkti vieno mygtuko paspaudimu, o esant tęstiniam mokėjimui pinigai nuo vartotojo sąskaitos nuskaičiuojami automatiškai, ekspertai ragina tuo nepiktnaudžiauti. Elektroninės atpažinties ekspertas ir „SK ID Solutions“ verslo vadovas Lietuvoje Viktoras Kamarevcevas sako, kad mokėjimo informacijos išsaugojimas iš tiesų yra greitas ir patogus būdas apsipirkti elektroninėje erdvėje. Tačiau atkreipia dėmesį, jog tai kelia ir nemažai rizikų. „Saugumas internete yra…
Atsakė į klausimą, ar seni pastatai gali būti sertifikuoti pagal tarptautinius tvarumo standartus
Lietuvoje kylantys nauji verslo centrai įprastai atitinka tarptautinius tvarumo standartus, tačiau tai tik ledkalnio viršūnė – kur kas didesnę nekilnojamojo turto (NT) rinkos dalį sudaro senesni, energetiškai mažiau efektyvūs pastatai. Identiška situacija ir gyvenamosios paskirties daugiabučių sektoriuje. Pasak tvarumo ekspertų, senuosius pastatus prikelianti renovacija ar rekonstrukcija taip pat gali juos priartinti prie aukštesnių tvarumo standartų – geresnės ir sveikesnės aplinkos šių pastatų rezidentams. 2021 metų visuotinio Lietuvos gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, beveik 68 proc. šalyje esančių būstų buvo pastatyti nuo 1946-ųjų iki 1990 metų, o naujesnės statybos (1991-2020 m.) būstų buvo vos 22,3 proc. Tuo tarpu šalyje vykdomi renovacijos projektai juda kol kas lėtai – vien Vilniuje per metus…
„Ignitis“ ir „Baltisches Haus“ sudarė strateginės partnerystės sutartį dėl ne mažiau kaip 110 elektromobilių įkrovimo prieigų visoje Lietuvoje
Sumanių energetikos sprendimų bendrovė „Ignitis“, valdanti didžiausią greito elektromobilių įkrovimo tinklą Lietuvoje „Ignitis ON“, ir „Baltisches Haus“, plėtojanti ir valdanti komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą visoje Lietuvoje, sudarė strateginės partnerystės sutartį dėl ne mažiau kaip 110 viešų elektromobilių įkrovimo prieigų net 15 šalies miestų. Tai gera žinia ne tik sostinės ar kitų didžiųjų miestų elektromobilių vairuotojams, nes įrovimo prieigos įsikurs šalia prekybos centrų ir kitų komercinės paskirties vietų ir tuose miestuose bei miesteliuose, kuriuose jos ypač laukiamos. „Ignitis“ elektrinio mobilumo departamento vadovas Eimantas Balta akcentavo, kad per artimiausius 12 mėn. pirmosios įkrovimo prieigos bus įrengtos prie „Baltisches Haus“ valdomų pastatų Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, per kitus 12 mėn. likusios įkrovimo prieigos išsidėstys…
„Gjensidige“ jau atlygino 1,3 mln. eurų nukentėjusiems nuo rugpjūčio audrų
Draudimo bendrovė „Gjensidige“ Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje nuo rugpjūtį šėlusios stichijos nukentėjusiems žmonėms jau atlygino daugiau 1,3 mln. eurų už jų būstui, automobiliams ir kitam turtui padarytus nuostolius. Statistika rodo, kad didžiausią žalą visose Baltijos šalyse padarė krušos ledėkai ir gūsingas vėjas. „Didžiąją dalį klientų jau pasiekė draudimo išmokos už audros metu padarytą žalą. Nukentėjo ne tik žmonių būstai, bet ir transporto priemonės, nusiaubtos viešosios erdvės, sužeisti gyvūnai. Daugiausiai buvo apgadinti namų fasadai bei jų apdailos detalės, krušos ledėkai šįkart išsiskyrė dydžiu, todėl jų kritimas suniokojo pastatų stogus, langus, automobilių kapotus ir stiklus, netgi automobilių salonus. Krušos užkluptos transporto priemonės nukentėjo ne tik stovėjimo vietose, bet važiuodamos keliais ar sustoję…
Rugpjūtį didmeninė elektros kaina Lietuvoje didėjo 22 proc.
Rugpjūčio mėnesį Lietuvoje didmeninė elektros kaina buvo 22 proc. didesnė nei liepą ir siekė vidutiniškai 102,49 Eur/MWh. Tokia pati kaina laikėsi ir Latvijoje, o Estijoje elektra brango 19 proc. iki 94,38 Eur/MWh. Rugpjūtį valandinės elektros kainos Baltijos šalyse svyravo nuo -9,97 Eur/MWh iki 549,95 Eur/MWh. „Elektros energijos kainų augimą Baltijos šalyse praėjusį mėnesį lėmė įvairios aplinkybės. Elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių regione sumažėjo: saulės elektrinių energijos gamyba – 23 proc., vėjo elektrinių – 11 proc., ir šio sumažėjimo neatsvėrė hidroelektrinių gamyba, kuri buvo 27 proc. didesnė nei liepą. Elektros energijos srautai iš Švedijos SE4 prekybos zonos buvo 4 proc. mažesni, o srautai iš Suomijos – 20 proc. mažesni, palyginti…
Investavus beveik 1,5 mln. Eur, „Ekobazė“ galės perdirbti dvigubai daugiau stiklo
Atliekų tvarkymo paslaugas teikianti UAB „Ekobazė“ beveik už 1,5 mln. Eur įdiegė moderniausią Baltijos šalyse stiklo pakuotės atliekų perdirbimo įrangą. Naujoji technologija leis įmonei perdirbti dvigubai didesnį stiklo atliekų kiekį, perdirbimo procesu metu suvartoti perpus mažiau elektros energijos bei sumažinti kuro sąnaudas. Planuojama, kad metinė įmonės apyvarta vien dėl šio technologinio sprendimo išaugs apie 5 procentus. „Ekobazėje“ 2020 m. įrengtos stiklo duženų gamybos linijos modernizavimas bei naujų aukštųjų technologijų rūšiavimo mašinų konvejerių, kompresorių ir kitų įrangos dalių įsigijimas – tai tarptautinio projekto įgyvendinimas, kuris buvo dalinai finansuojamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų bei 0,4 mln. eurų paramos, gautos iš Norvegijos finansinio mechanizmo lėšų. „Investicijos į inovatyvius technologinius sprendimus ne…
„Telia“ sulaukė Baltųjų rūmų padėkų už ryšį Vilniuje
Liepą Vilniuje vykusiame NATO viršūnių susitikime ryšį teikusi bendrovė „Telia“ sulaukė išskirtinio Baltųjų rūmų įvertinimo. Bendrovės specialistams Jungtinių Valstijų prezidento Joe Bideno komunikacijos agentūra (White House Communications Agency, WHCA) atsiuntė specialias padėkas už JAV delegacijai vizito Lietuvoje metu suteiktas paslaugas. Vasarą Lietuvoje „Telia“ komanda ne tik sukūrė neįveikiamą kibernetinę tvirtovę „Litexpo“ parodų centre, bet ir atskirai užtikrino ryšį JAV prezidento Joe Bideno komandai. Dėl JAV tarnybų keliamų itin griežtų saugumo reikalavimų, bendrovei iki paskutinių akimirkų nebuvo atskleistos darbų apimtys, tikslios vietovės ir paslaugų specifikacijos. Nepaisant to, visi JAV delegacijos pageidavimai buvo įvykdyti nepriekaištingai. „Už paslaugų kokybę ir klientų aptarnavimą anksčiau esame sulaukę ne vieno reikšmingo apdovanojimo ir įvertinimo, tačiau iš…
Rizikos kapitalo fondas „NordicNinja“ įsteigė 200 mln. eurų fondą, investuos į startuolius Baltijos šalyse ir Europoje
Didžiausias Europoje Japonijos rizikos kapitalo fondas „NordicNinja“ pradėjo planuojamo 200 milijonų eurų fondo, kurio lėšos bus skiriamos Baltijos regiono ir Europos startuoliams, veiklą. Fondo akiratyje – tvarius klimato, giliųjų technologijų, skaitmeninės visuomenės sprendimus vystančios įmonės. Baltijos šalyse „NordicNinja“ jau yra investavęs į Lietuvos decentralizuotų programėlių platinimo ir analizės platformą „DappRadar“, o Baltijos regione – į vienaragius iš Estijos „Bolt“ ir „Veriff“ bei Švedijos „Einride“. Pasak fondo vykdomojo partnerio Tomosaku Sohara, turima patirtis leidžia gerai suprasti iššūkius, su kuriais susiduria verslą kuriantys ir plečiantys technologijų startuoliai. Lietuvoje ypatingas dėmesys bus skiriamas sėkmingai besivystančiam finansinių technologijų sektoriui. „Nors Japoniją ir Europą skiria tūkstančiai kilometrų, mes turime daug bendro. Abiejuose regionuose yra gilios…
