Verslas

Didmiesčių gyventojai pasitiki antstolių profesionalumu

Antstoliais pasitikima kaip skolų išieškojimo profesionalais, todėl galimybę realiai susigrąžinti skolas dauguma Lietuvos didmiesčių gyventojų sieja su antstolių pagalba.

Tokį požiūrį patvirtina 2023 m. liepą atlikta visuomenės nuomonės apklausa.

59 proc. apklausos dalyvių atsakė, kad siekdami susigrąžinti piniginę skolą jie kreiptųsi į antstolį. Savarankiškai atgauti pinigus bandytų 38 proc. apklaustųjų (tikėtina, dėl to, kad didelė dalis skolininkų yra išvykę į užsienį arba Lietuvoje neturi oficialių pajamų, į kurias mūsų antstoliai galėtų nukreipti skolų išieškojimą). Dar 3 proc. būtų linkę nieko nedaryti, tiesiog laukti.

Į klausimą, ar pasitiki antstoliais, teigiamai atsakė 65 proc. respondentų. 21 proc. nurodė neturintys nuomonės, o 14 proc. teigė nepasitikintys.

Paprašyti įvertinti antstolių darbo kokybę, 41 proc. apklaustųjų atsakė ją vertinantys gerai arba labai gerai, dar 33 proc. – labiau gerai nei blogai.

„Antstolius patogu kritikuoti, kadangi mes vykdome nepopuliarias priverstines funkcijas. Bet ir tie patys kritikai  kreipiasi būtent į antstolius, kai jiems nepavyksta geruoju susigrąžinti pinigų. Nieko veiksmingesnio už antstolių vykdomą skolų išieškojimą pasaulis nesugalvojo,“– sako Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkas, antstolis Irmantas Gaidelis. Jis pabrėžia, kad Lietuvos antstoliai yra ne tik patyrę profesionalai, bet ir turi platų arsenalą valstybės leidžiamų teisinių ir techninių priemonių, kurios padeda akimirksniu surasti ir apriboti skolininko lėšas bei turtą. Todėl žmonės supranta, kad norėdami realiai ginti savo interesus, jie turi kreiptis į antstolį.

Naudotis antstolių pagalba patogu, nes didžioji dalis priverstinio skolų išieškojimo procedūrų jau vykdoma elektroninėje erdvėje. Prisijungiant prie elektroninės vykdomosios bylos portalo, galima pateikti vykdomuosius ar kitus dokumentus ir nuotoliniu būdu dalyvauti išieškojimo procese. Vis dėlto dauguma apklausos dalyvių nemano, kad antstolių darbą artimiausiu metu galėtų atlikti vien dirbtinis intelektas ir informacinės sistemos. Vertindami įvairių teisinių profesijų perspektyvas, gyventojai antstolių profesijai prognozuoja ilgiausią gyvavimą, o notaro profesijai – trumpiausią.

Atsakydami į klausimą, kuri teisinė profesija greičiausiai taps nereikalinga dėl to, kad žmonės galės savarankiškai susitvarkyti visus reikalus internetu, respondentai dažniausiai minėjo notarus (37 proc.), bei mokesčių administratorius (35 proc.), po jų sekė muitininkai (28 proc.),  bankroto administratoriai (15,1 proc.), o rečiausiai minėti antstoliai (12 proc.).

Daugelis įvairių institucijų atliekamų teisinių procedūrų yra formalios. Jas galima automatizuoti, kadangi nereikia derinti skirtingų šalių interesų. Tačiau prievolių vykdymo procesas kitoks. Antstoliui nuolatos tenka spręsti konfliktus, kurių joks robotas neišspręs.

Naudodamiesi antstolių pagalba, per 2023 m. pirmąjį pusmetį kreditoriai Lietuvoje susigrąžino 139 mln. eurų skolų. 27,7 mln. eurų papildė valstybės biudžetą, 111,3 mln. eurų sugrąžinta privatiems fiziniams ir juridiniams asmenims.

Reprezentatyvią didmiesčių gyventojų nuomonės apklausą atliko rinkos tyrimų bendrovė “Prime consulting”. Apklaustųjų amžius – nuo 18 iki 61 ir daugiau metų. Tyrimas atliktas Lietuvos antstolių rūmų užsakymu.

Pranešimą paskelbė: Dora Petkauskaitė, Asociacija Lietuvos antstolių rūmai

Parašykite komentarą