Pranešimas žiniasklaidai 2024 m. lapkričio 18 d. Tyrimas: Lietuvoje investuojančios įmonės teigiamai vertina šalies investicinį klimatą, bet į ateitį žvelgia atsargiai Lietuvoje investuojančių užsienio kapitalo bendrovių vadovai linkę pasitikėti šalies ekonomika ir jos perspektyvomis. Palyginti su ankstesniais metais, investuotojai gerokai pozityviau vertina šalies verslo aplinką. Didžiausiu iššūkiu verslo atstovai laiko augantį atotrūkį tarp darbo jėgos kaštų ir produktyvumo, nerimo respondentams kelia ir politinės permainos bei ekonominė įtampa. Stambiausius ir aktyviausius investuotojus į šalies ekonomiką vienijančios asociacijos „Investors‘ Forum“ skaičiuojamas Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indeksas šių metų rudenį siekia 1,04 balo iš 2 galimų ir yra nuosaikiai teigiamas. Palyginti, 2022 m. pabaigoje indeksas buvo veikiau neigiamas, jo vertė buvo…
Apžvelgia vasaros kelionių tendencijas: ką atnešė 2024-ieji ir kas naujo žadama kitąmet?
Lietuvos oro uostų statistika rodo, kad per pirmuosius 10 metų mėnesių Lietuvos keliautojų skaičius augo 9 proc., lyginant su praėjusiais metais. Kiekvieną vasaros mėnesį buvo gerinami aptarnautų keleivių visų laikų rekordai tinkle, o bendras vasaros keliautojų skaičius augo beveik 12 proc. Sėkmingus rezultatus fiksuoja ir kelionių organizatorius „Tez Tour“. Jis vasaros sezono metu, kuris tęsėsi nuo balandžio iki lapkričio mėnesio, aptarnavo daugiau nei 131 tūkst. keliautojų, daugiausiai iš visų kelionių organizatorių šalyje. Įmonės pajamos tuo metu siekė daugiau nei 100 mln. eurų, o lėktuvų užpildymas buvo net 97 proc. „Tvirtai laikomės lyderio pozicijos ir toliau didiname atotrūkį nuo kitų kelionių organizatorių. Esame daugiausiai keliautojų į Turkiją, Graikiją, Bulgariją vasaros sezoną…
Lietuva 2025 m. iš ES biudžeto gaus beveik 2,5 mlrd. eurų
Lapkričio 16 d. Europos Parlamentas (EP) ir Europos Sąjungos (ES) Taryba pasiekė sutarimą dėl 2025 m. ES biudžeto, kuris yra 2021–2027 m. ES daugiametės finansinės programos dalis. Bendri ES biudžeto įsipareigojimai sieks 199,44 mlrd. eurų, o mokėjimai – 155,21 mlrd. eurų. Lietuva kitąmet iš ES biudžeto turėtų gauti apie 2,49 mlrd. eurų. 2025 m. ES biudžete didžiausia finansavimo dalis skirta tradicinėms politikos sritims – Sanglaudos politikai (66,4 mlrd. eurų) ir Bendrajai žemės ūkio politikai (56,7 mlrd. eurų). Didelį dėmesį numatyta skirti programoms, kurios prisideda prie ES bendrosios rinkos, inovacijų, skaitmeninio perėjimo, junglumo transporto ir energetikos sektoriuose (21,5 mlrd. eurų), veikloms ES kaimynystės ir išorės veiksmų srityse (16,3 mlrd. eurų), taip…
Tarptautiniai studentai iš 20 šalių ir darbdaviai susitiko pirmajame „Study in LT“ karjeros renginyje „Your Dream Career Starts Here”
Švietimo mainų paramos fondo valdomas projektas „Study in LT“, bendradarbiaudamas su „Work in Lithuania“, pirmą kartą surengė karjeros renginį „Your Dream Career Starts Here“. Ši unikali iniciatyva subūrė beveik 100 motyvuotų studentų iš 20 skirtingų šalių ir 10 Lietuvos universitetų bei darbdavius, ieškančius talentų. Renginiu domėjosi studentai, iš kurių 70 % – magistro paskutinių kursų studentai. Daugiau nei trečdalis dalyvių yra 2023–2024 mokslo metais Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos skirtų 100 stipendijų užsienio studentams gavėjai. Būtent šiais metais buvo skatinama rinktis prioritetines studijų kryptis – gyvybės, inžinerinius ir IT mokslus. Šių sričių specialistų labiausiai trūksta Lietuvos darbo rinkoje. Bendradarbiavimo ir integracijos skatinimas „Šio renginio tikslas – skatinti bendradarbiavimą tarp rinkos…
Ar jūsų CV išlaikys dirbtinio intelekto testą? Atsako, į ką atkreipti dėmesį ieškant darbo
Yra tikimybė, kad jūsų CV pirmiausia peržiūrės dirbtinis intelektas (DI). Pavyzdžiui, „LinkedIn“ platformoje DI jau naudojamas kaip pirminis filtras, kuris padeda sujungti kandidatus su tinkamiausiomis darbo vietomis. Arnoldas Lukošius, „Tele2“ Inovacijų ekspertas, teigia, kad DI galite pasitelkti ir patys, kad padidintumėte savo šansus būti pastebėtiems. „SHRM“ 2022 m. tyrimas rodo, kad beveik 25 proc. organizacijų visame pasaulyje naudoja automatizaciją arba DI personalo valdyme, įskaitant ir darbuotojų atranką. Galbūt ne visi verslai naudoja DI, tačiau kuo stambesnė įmonė, į kurią kreipsitės, tuo didesnė tikimybė, kad jūsų CV pirmajame atrankos etape peržiūrės robotas. „Didelės įmonės dažnai siūlo patraukliausias darbo pozicijas, todėl automatizuoti atrankos procesai tampa neišvengiami. DI algoritmai analizuoja gyvenimo aprašymus, ieškodami…
Populiariausia kalėdinė prekė jau sugrįžo į „Iki“ parduotuves – šiemet pradžiugins ir naujovė
Kai „Iki“ parduotuvėse kas savaitę šitiek akcijų, iš jų sunku neišeiti įvairiausių pirkinių gausiais maišeliais. O nauda pirkėjams net keleriopa – artėjančios šventėms bus labai naudingi net ir popieriniai maišeliai. Jau tapo tradicija, kad prieš Kalėdas, tik ribotą laiką, „Iki“ maišeliai papuošiami kalėdiniais raštais, kad juos būtų galima panaudoti ne tik pirkiniams, bet ir dovanoms. Tvariau, taupiau ir – paprasčiau supakuoti pačių įvairiausių, net ir nestandartinių formų dovanas. Šįkart dizainą lydi ir naujovė – dvigubas raštas: https://iki.lt/iki-kaledos. Vienas maišelis – dviem dovanoms Pasak Gintarės Kitovės, „Iki“ komunikacijos vadovės, ištikimi pirkėjai kasmet su smalsumu laukia, kaip tinklo popieriniai maišeliai atrodys naująjį kalėdinį sezoną. „Nuo pats savo veiklos pradžios prisidedame prie įvairių…
„Rimi“ pristato revoliuciją vartotojų apsipirkime: maisto produktų CO2 pėdsakas – dabar pasiekiamas visiems
Prekybos tinklas „Rimi“ savo pirkėjams ir toliau padeda rinktis atsakingą vartojimą: apsiperkant e. parduotuvėje ir renkantis pieno produktus bei kiaušinius, bus galima pamatyti specialų simbolį šalia informacijos apie prekę. Jis rodys, kokį CO2 pėdsaką palieka vienas ar kitas pirkinys. „Rimi Lietuva“ generalinis direktorius Vaidas Lukoševičius sako, kad tai padės pirkėjams priimti daugiau aplinkai draugiškų sprendimų. CO2 pėdsakas – pirkėjo žinioje „Rimi Baltic“ kartu su Švedijos įmone „CarbonCloud“ pradėjo bandomąjį projektą „Rimi“ e. parduotuvėje – prie pieno ir kiaušinių produktų bus pateikiama informacija apie jų CO2 pėdsaką. „Rimi Lietuva“ generalinis direktorius Vaidas Lukoševičius sako, kad toks sprendimas leis „Rimi“ pirkėjams sužinoti pasirinktų produktų anglies dvideginio pėdsaką ir, palyginus juos tarpusavyje, rinktis…
Aukok.lt ragina įmones atsisakyti masinio Kalėdų dovanų pirkimo, vietoje to – investuoti į gerus darbus
Pusė darbuotojų, gaunančių Kalėdines dovanas iš savo darbdavių, šias dovanas vertina teigiamai, tačiau dalis jų nemato jose ypatingos prasmės. Kaip „neprasmingiausias“ dovanas lietuviai įvardija suvenyrus, puodelius, saldumynus ar maisto produktus, rodo Aukok.lt užsakymu atliktas “Lietuvos gyventojų požiūrio į kalėdines dovanas, kurias jie gauna iš darboviečių“ tyrimas. Tarp neprasmingiausių dovanų taip pat pateko maisto produktai, krepšiai, aksesuarai, buities reikmenys, alkoholiniai gėrimai, kanceliarinės priemonės, kalendoriai, žvakės ir kt. Kaip nemaloniausiai įsimintas dovanas tyrimo dalyviai įvardijo beveik pasibaigusio galiojimo gėrimus, darbdavio šeimos nuotrauką, įmonės gaminamą produkciją ir kt. Kalėdines dovanas iš savo darbdavių tvirtina gaunantys 66 proc. samdomą darbą dirbančių lietuvių. Tačiau 15 proc. dalyvių nurodė esą nepatenkinti šiais dovanų pasirinkimais, o likę…
Kas mūsų laukia 2025-aisiais?
Dr. Viktorija Tauraitė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto (EVF) partnerystės docentė Lapkričio mėnesiui besiritant į antrąją pusę, vis dažniau pagalvojame apie šv. Kalėdas ir Naujuosius metus. Taigi suvokiame, kad neišvengiamai netrukus žengsime į 2025 metus. O kas gi mūsų laukia kitais metais ekonomine prasme? Pažvelkime į tris pagrindinius ekonominius rodiklius (bendrąjį vidaus produktą, infliaciją ir nedarbo lygį) ir nuspręskime, ar 2025 m. bus geresni už besibaigiančius 2024-uosius. BVP turėtų augti sparčiau: vartosime, investuosime bei prekiausime daugiau Kaip žinome, BVP yra per tam tikrą laikotarpį sukurtų prekių ir paslaugų piniginė išraiška. Vertinant BVP išlaidų metodu, viena iš dedamųjų yra namų ūkio vartojimo išlaidos. Kylant realiosioms namų ūkių pajamoms,…
Esate vyresnio amžiaus ir ieškote turiningos veiklos? Jau radote
Dainavimo, rankdarbių, šaškių būreliai, sveikatos ir amatų klubai – veiklos ne tik jaunimui, bet ir senjorams. Apie tai, kuo Lietuvoje gali užsiimti vyresnio amžiaus žmonės, pasakoja Kauno Vilijampolės bendruomenės centro „Veršva“ vadovė Jolanta Gulbinienė. Šiandien – senjorų užimtumas, rytoj – įveiklinimas Kauno Vilijampolės bendruomenės centras „Veršva“ veikia jau daugiau nei 20 metų, tačiau jo vystomas socialinis verslas kol kas dar tik idėjų lygmenyje. Verslo idėja gimė iš noro rasti didesnį finansinį pagrindą jau vykstančioms centro veikloms. „Vykdome veiklas, kurių metu įgyta patirtis leis šiems žmonėms įsitraukti į socialinį verslą ateityje. Be to, planuojame įkurti ir senjorų savitarpio pagalbos klubą „Senjoras senjorui“ bei rengiame socialinius darbuotojus, kurie ateityje teiks senjorams paslaugas…
