Keptas sūris yra paprastas ir skanus maistas ne tik vegetarams – patiekiamas kaip pagrindinis patiekalas ar užkandis, su vaisiais, medumi ar pikantiškais pagardais, jis patiks net ir prisiekusiems mėsos gerbėjams. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, pastebi, kad vasarą šokteli įvairių sūrių pardavimai, tačiau ne visi jie siejami vien su grilio sezonu – kai kurių sūrių tiesiai ant grotelių geriau nedėti. „Geras oras ir kepsninė suteikia daugybę galimybių gardiems patiekalams. Mėsa vis dar yra populiariausias grilintojų pasirinkimas, tačiau kasmet matome vis stipriau augantį jų susidomėjimą alternatyvomis – pirkėjai ieško kepimui ant grotelių tinkamų daržovių, žuvų, jūros gėrybių, sūrių ir net vaisių“, – sako V. Budrienė. Grilyje keptas sūris vis…
Naujos karjeros horizontai: kaip rasti darbą užsienyje
Tarptautinė darbo rinka sparčiai auga, o tai atveria daugybę galimybių siekiant darbo užsienyje. Atsižvelgiant į statistiką, darbo vietos užsienyje ypač pageidaujamos, nes daugeliu atvejų siūlomos geresnės darbo sąlygos ir karjeros perspektyvos. Be to, vis daugiau žmonių renkasi karjerą užsienyje siekdami išbandyti save naujame kontekste ir įgyti tarptautinės patirties privalumų. Pasiruošimas darbo paieškoms užsienyje Pasiruošimas darbo paieškoms užsienyje yra svarbi dalis siekiant sėkmės ir įgyvendinant karjeros tikslus užsienio darbo rinkoje. Pateikiame rekomendacijas, į kokius žingsnius turėtumėte susitelkti: Pasiruošimas darbo paieškoms užsienyje yra nuoseklus procesas, reikalaujantis laiko ir pastangų. Svarbu atidžiai planuoti, išnagrinėti savo kompetencijas, parengti tinkamus dokumentus ir suprasti vietinę darbo rinką bei kultūrą. Su tinkamai parengtomis priemonėmis ir atitinkamu žinių…
Su skrydžio režimu atsisveikinsime jau birželį: fizikos mokslų daktaras aiškina, kodėl nuo šiol galėsime naršyti skrendant
Atsisėdę į lėktuvo kėdę įprastai atliekame du žingsnius – užsisegame saugos diržą ir išmaniuosiuose telefonuose įjungiame skrydžio režimą. Būtent su šiuo žingsniu atsveikinsime jau birželio 30-ąją – Europos Sąjungos ribose skraidantys keleiviai nuo šiol galės skambinti, rašyti ir naršyti socialiniuose tinkluose būdami ore. Apie tai, kaip 5G ryšys pakeitė skrydžius, pasakoja dr. Evaldas Stankevičius, „Tele2“ tinklo planavimo ir strategijos vadovas. „Naujos kartos 5G ryšiu greitai galėsite naudotis lėktuvuose – tam reikės tik 5G palaikančio telefono ir šį ryšį garantuojančio plano. Būdami ore galėsite naudotis visomis įprastomis funkcijomis ir programėlėmis, kuriomis naudojatės ir būdami ant žemės“, – sako dr. E. Stankevičius. Kada ryšys prarandamas? Kaip pasakoja fizikos mokslų daktaras, 5G ryšio…
Nieko nekainuojančios, bet efektyvios trąšos petunijoms: balkonas apsipils spalvingais žiedais
Petunijos – tikros vasaros balkonų karalienės. Jų vešliai augantys žiedai iki pat rudens vidurio džiugina akį spalvingomis kaskadomis. Tačiau tam, kad jos tiesiog pleškėtų spalvomis, gėles reikia tinkamai maitinti. Pasak Vaidos Budrienės, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovės, vasarą pirkėjai nepamiršta pasirūpinti gėlėmis – išauga dėmesys tiek pasodintiems žydintiems augalams, tiek trąšoms. Tiesa, pamaitinti gėles galima ir papildomai neišleidžiant nė vieno euro. „Lietuviai garsėja savo meile gėlėms, tą rodo ir mūsų pirkėjų įpročiai. Matome tendenciją, kad gėlių pardavimai kasmet stabiliai auga ne tik per šventes, bet ir kasdieną – pirkėjams tampa vis labiau įprasta žiedais nudžiuginti save ar artimuosius ir be progos. Vasarą jie perka ne tik skintas gėles, tačiau ir…
Tyrimas: Baltijos šalių gyventojas vidutiniškai išgeria 15 puodelių kavos per savaitę
Vienas Baltijos šalių gyventojas vidutiniškai išgeria bent 15 puodelių kavos per savaitę, iš kurių net 5 geriami ne namuose ar biure. Dažniausiai kavą žmonės renkasi kai keliauja, pusryčiauja ar vietoje pusryčių, rodo „McDonald‘s“ kartu su tyrimų bendrove „Forta Research“* atliktas Baltijos šalių gyventojų kavos vartojimo įpročių tyrimas. Vienas Lietuvos gyventojas įprastą darbo dieną išgeria 2,3 puodelio kavos, o savaitgalį – 2,1 kavos puodelio per dieną. Įdomu tai, kad lietuviai namuose ar biure dažniausiai renkasi juodą kavą (50 proc.), o latviai ir estai – kavą su pienu (56 proc. Latvijoje, 62 proc. Estijoje). Taip pat lietuviai ir latviai kavą ne namuose geria daug dažniau negu estai. Visose Baltijos šalyse kavos mėgėjai,…
Saulės elektrinių atsiskaitymo galvosūkis: palaiminimas ar prakeiksmas?
Lietuvoje susiklosčiusi įstatyminė bazė itin palanki saulės elektrinių savininkams. Šiuo metu fiziniai asmenys ir verslo atstovai turi galimybę pateikti perteklinę pagamintą elektros energiją į energijos skirstymo tinklus, o atsiradus poreikiui, sumokėjus pasinaudojimo tinklais mokestį, – tą pačią energiją atsiimti. UAB „Takatona” direktorius Evaldas Čepulis sako, kad greita saulės elektrinių investicinė grąža skatino sparčią saulės elektrinių plėtrą, tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybė svarsto įstatymų pakeitimus, kuriems įsigaliojus, keistųsi atsiskaitymo būdas už pateiktą ir atgautą elektros energiją. Šie pakeitimai leistų elektros tiekėjui nupirkti, o vėliau – parduoti elektros energiją iš gaminančių vartotojų, atsižvelgiant į esamojo laiko biržos kainų tendencijas. Pasak E. Čepulio, planuojamas Vyriausybės pokytis pirmiausia palies verslo atstovus, todėl galvojantiems apie saulės…
EIMIN: bus atveriama dar daugiau visuomenei aktualių didelės vertės duomenų rinkinių
Iki kitų metų birželio mėnesio verslui ir visuomenei bus atverta dar daugiau didelės vertės duomenų (DVD) rinkinių. Jie apims ir iki šiol dar viešai nepublikuotus geoerdvinius, Žemės stebėjimo ir aplinkos, meteorologinius, statistikos, judumo bei bendrovių ir jų valdymo nuosavybės teise duomenų rinkinius. „Duomenys yra kiekvienos valstybės strateginis turtas – tinkamai valdomi ir naudojami jie gali kurti pridėtinę vertę įvairiose srityse. Šiuo metu Lietuvos atvirų duomenų portale jau skelbiama apie 2 tūkst. įvairių institucijų duomenų rinkinių. Tad atverti duomenis – vienas iš prioritetinių mūsų darbų, kad verslas, startuoliai, mokslo ir visuomenės atstovai galėtų juos naudoti kurdami inovatyvius produktus ir paslaugas“, – teigia ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. „Lietuva padarė didelę…
Dar 6 „NanoAvionics“ pagaminti palydovai „SpaceX“ raketoje sėkmingai pakilo į kosmosą
Pirmadienio naktį į kosmosą pakilo rekordinis „NanoAvionics“ Lietuvoje pagamintų mažųjų palydovų kiekis. „Šį kartą – net 6 palydovai, o jų paskirtis – kaip niekada įvairi – nuo stabilaus ryšio daiktų internetui iki šiltnamio efektą sukeliančių dujų stebėsenos“, – teigia kompanijos įkūrėjas ir vadovas Vytenis Buzas. 6 nauji palydovai šiąnakt, 19 min. po vidurnakčio Lietuvos laiku, „SpaceX“ raketa „Falcon 9“ kilo iš Vandenbergo kosmodromo (Kalifornija, JAV). Padės sekti klimatui žalingas emisijas „Kongsberg NanoAvionics“ (arba „NanoAvionics) inžinieriai skrydžiui į kosmosą paruošė 6 mažuosius palydovus keturiems komerciniams klientams iš Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų. Tiek daug kompanijos pagamintų palydovų į kosmosą vienos misijos metu dar nekilo. Vieno iš palydovų, „Tiger-4“, paskirtis – užtikrinti…
„Luminor“ bankas bendrovei „Fegda“ suteikė 36 mln. eurų
„Luminor“ bankas bendrovei „Fegda“ suteikė dvi darbų įvykdymo garantijas, kurių bendra vertė 28 mln. eurų, skirtas tarptautinės magistralės „VIA Baltica“ ruožui aplink Marijampolę bei geležinkelio transporto projektui „Rail Baltica“. Bankas bendrovei taip pat paskolino 6 mln. eurų asfalto gamyklai modernizuoti bei suteikė 2 mln. eurų limitą draustis nuo žaliavų kainų svyravimo. Dalis „Luminor“ banko suteiktos 28 mln. eurų įvykdymo garantijos skirta vienam didžiausių infrastruktūros projektų nepriklausomos Lietuvos istorijoje – 16 km ilgio „Via Baltica ruožui aplink Marijampolę. Kita įvykdymo garantijos dalis suteikiama geležinkelių projektui „Rail Baltica“. „Tokios apimties projektai Lietuvoje retai pasitaiko, džiugu, kad valstybė investuoją į naują Šiaurės Europos sausumos koridorių – prie Marijampolės pastatysime naują ir modernią 4…
Pokyčiai pašto mokos ženklų leidybos komisijoje – nauja vadovė ir Kultūros ministerijos atstovai
Pašto mokos ženklų leidybos komisija, sprendžianti kokioms temoms skirti pašto ženklai išvys dienos šviesą, pradėjo dirbti atnaujinta sudėtimi. Komisijos pirmininke nuo šių metų birželio 1 d. tapo Lietuvos pašto Komunikacijos departamento vadovė Deimantė Žebrauskaitė. Be to, į Komisijos veiklą nuo šiol įtraukta ir Kultūros ministerija. Nuo 2021 m. iki šiol, komisijai vadovavo susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė. „Matome, kad pašto ženklus, be jų pagrindinės funkcijos būti mokos priemone, galima puikiai paversti ir reprezentacine priemone šalies pasiekimams, paveldui ir svarbiausiems įvykiams įamžinti. Nuoširdžiai dėkoju visiems leidybos komisijos nariams už šią unikalią ir labai įdomią patirtį pažintinėje kelionėje į pašto ženklų leidybos ir filatelijos pasaulį – nuo aktualių diskusijų dėl vienos ar kitos…