Verslas

Paaiškino, kokie gyventojų įpročiai gali atsispindėti šildymo sąskaitoje

Vėstant orams gyventojams vėl pradeda kilti klausimai dėl šildymo – norima, kad kambariuose būtų komfortiška temperatūra, tačiau baiminamasi didesnių sąskaitų. Įtaką sąskaitų dydžiui daro ne tik šilumos suvartojimas, kurį lemia lauko oro temperatūra, drėgmė, vėjo stiprumas, pastato energetinis efektyvumas, bet ir pačių gyventojų įpročiai.

Vilniaus šilumos tinklų Klientų komandos vadovas Laurynas Jakubauskas sako, kad vienas iš dažniausiai pasikartojančių įpročių šildymo sezono metu – netaisyklingas patalpų vėdinimas.

JAV energetikos departamento duomenimis, dėl netaisyklingo patalpų vėdinimo šaltuoju metų laikotarpiu iš namų išvėdinama net iki 30 proc. šilumos.

„Namų tikrai nereikia vėdinti ilgai. Taisyklingas namų vėdinimas turėtų trukti trumpai, bet intensyviai, apie 10-15 minučių. Langus reikia atidaryti iki galo ir sudaryti trumpalaikį skersvėjį, kuris efektyviai išvėdintų patalpą, padėtų išvengti drėgmės ir kvapų kaupimosi. Jeigu bute yra reguliuojamų radiatorių, vėdinant juos reikėtų nustatyti ant * arba 0 žyminčios padalos“, – pataria jis.

Pašnekovo teigimu, kita dažna gyventojų klaida, daranti įtaką sąskaitoms už šildymą, yra bute esančių langų, durų, įstiklintų balkonų sandarumas ir tinkama izoliacija. Rekomenduojama nepamiršti reguliariai tikrinti jų sandarumo, tą padaryti nevėlu net jeigu šildymo sezonas jau prasidėjo.

„Kadangi šildymo sezonus skiria nemažai laiko, gyventojai pamiršta įsivertinti langų sandarumą, tinkamai sureguliuoti varstomus langus. Tai daryti ypatingai svarbu, jeigu langai yra seni arba nekokybiški, tačiau reikėtų įvertinti ir naujų langų sandarinimo juostų būklę. Tinkama jų priežiūra prisidės prie šilumos taupymo ir leis mėgautis komfortiška temperatūra – kitaip tariant, dalis šilumos nepabėgs iš buto per nesandarias vietas, todėl nešildysite lauko“, – sako jis.

Pasirūpinus langų ir durų sandarumu galima sutaupyti net iki 9 proc. šilumos energijos namuose.

Rekomenduoja radiatorius naudoti pagal paskirtį

L. Jakubauskas pastebi, kad vis dar populiarus įprotis ant radiatorių džiovinti skalbinius, batus. Anot jo, tokio elgesio reikėtų atsisakyti, kadangi šildymo prietaisų uždengimas pašaliniais daiktais trukdo šilumai sklisti į kambarį, tam sunaudojama daugiau šilumos energijos.

„Ši taisyklė galioja ne tik skalbiniams – šilumą stabdo įvairūs baldai, užuolaidos ir net dulkės. Norint, kad šiluma būtų naudojama protingai, reikėtų reguliariai valyti šildymo prietaisų paviršius ir patraukti šalia jų stovinčius pašalinius daiktus į kitas vietas. Tiesa, nuo šildymo prietaisų sklindanti šiluma kartais tenka ne kambariui, o įsigeria į sieną, todėl ant už radiatorių esančių sienų rekomenduojama priklijuoti šilumą atspindinčius ekranus, kuriuos nebrangiai galima įsigyti statybinių prekių parduotuvėse“, – pataria ekspertas.

Šilumą atspindintys ekranai padeda sutaupyti iki 9 proc. šilumos energijos namuose ir patartini naudoti, jeigu daugiabutis namas yra senas ir nerenovuotas. Tai yra į foliją panaši stora medžiaga, kuri atspindi iki 90 proc. infraraudonųjų spindulių ir taip prisideda prie bendro patalpos oro temperatūros padidėjimo.

„Kai kurie žmonės, turintys reguliuojamus radiatorius, pamiršta apie tai, kad jie yra reguliuojami. Pavyzdžiui, jeigu gyventojas išvyksta atostogų ir užsimiršęs palieka radiatoriaus padalą ant maksimalaus režimo, šilumos sąskaita gali ženkliai padidėti, jeigu lauko oro temperatūra artėja pliuso link. Dažna klaida ir išvis išjungti bute šildymą. Optimaliausia išvykus ilgesniam laikui šilumos intensyvumą nustatyti ant 2-3 padalos“, – tikina jis.

Skatina bendrauti su namų administratoriais

Didele klaida L. Jakubauskas laiko nesidomėjimą tuo, kas vyksta už buto durų – kiekvienas gyventojas turėtų rūpintis namo šilumos punkto būkle, kadangi ši inžinerinė namo dalis lemia ir kiekvieno buto šildymo kokybę.

„Gyventojų atstovams reikėtų bendradarbiauti su namo administratoriumi, suteikti informaciją, su kokiomis problemomis buvo susidūrę praeito šildymo sezono metu, įvardinti pasikartojančius namo šildymo sistemos sutrikimus, nurodyti, kurioje namo laiptinėje ar aukštų dalyje jie vyko“, – pataria jis.

Pašnekovo teigimu, svarbu atsiminti, kad už šilumos punkto priežiūrą šilumos tiekėjai neatsako, todėl kvalifikuotiems specialistams, kurie jį stebi, gyventojų pagalba yra itin naudinga.

„Nuolatinis stebėjimas ir bendravimas su kitais namo gyventojais gali padėti sumažinti šildymo sąskaitas. Pavyzdžiui, jeigu namo gyventojai bendrai sutaria, šilumos punkto valdiklių pagalba galima nustatyti tam tikrus šilumos taupymo grafikus. Juos galima suprogramuoti ne tik nakčiai, bet ir darbo valandomis arba savaitgaliais“, – dalinasi ekspertas.

Apie Vilniaus šilumos tinklus

AB Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) yra didžiausia Lietuvoje centralizuotos šilumos tiekėja. Bendrovė gamina šilumos ir elektros energiją, tiekia šilumą ir karštą vandenį daugiau kaip 220 tūkst. Vilniaus namų ūkių bei įmonių. Bendrovėje dirba 580 darbuotojų. VŠT rūpinasi patikimu ir kokybišku paslaugų tiekimu ekonomiškai pagrįstomis kainomis, taiko efektyvias klientų aptarnavimo praktikas, nuolat modernizuoja šilumos gamybos ir perdavimo sistemas, diegia inovatyvias technologijas, vykdo aplinkosaugos projektus. 99,62 proc. bendrovės akcijų priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Šiuo metu VŠT perdavimo tinklas siekia apie 750 km, didžiausias šilumos gamybos objektas – termofikacinė elektrinė, esanti pietvakarinėje Vilniaus miesto dalyje

Pranešimą paskelbė: Tadas Vaitelė, UAB „Idea Prima”

Parašykite komentarą