Šiais laikais vienos paklausiausių profesijų yra susijusios su informacijos ir ryšių technologijų (IRT) naudojimu. Kasdien atsiranda tokių pozicijų, apie kurias mokykloje niekas tikrai nepasakojo. Viena tokių – gamybos ir inovacijų vadovė. Taip save vadina Paulina Štreimikytė, dirbanti su maisto startuoliais.
Moteris pasakoja, kad studijuodama Kauno technologijos universitete maisto ir technologijų inžineriją net nebūtų pagalvojusi, kur atsiras po kelių metų.
„Buvo iššūkių pilnas kelias, bet pradžioje niekada nėra lengva. Bestudijuojant susidomėjau, kaip užsienyje suprantama mano specialybė. Dėl to stažavausi JAV maisto startuolyje, taip pat ir kaip mokslinė darbuotoja Mančesterio universiteto Biotechnologijų institute Jungtinėje Karalystėje, ten gilinausi į molekulinį lygį, baltymų virškinamumą ir pasisavinimą. Užsienio patirtys tarsi atvėrė man akis“, – dalijasi prisiminimais ji.
Pasak P. Štreimikytės, jai svarbu nuolat tobulėti, todėl ir pasirinko inovacinę sritį – dirbti startuoliuose. Ji domisi maisto grandine nuo pat žaliavos užauginimo iki galutinio vartotojo, kaip valdyti procesus šioje grandinėje ir vartotojui tiekti kokybišką maistą užtikrinant jo atsekamumą.
„Šiandien esu šiame taške, nes viskam sakiau „taip“, kartais net trumpai nepagalvodama. Startuoliai man labai patinka dėl savo dinamiškumo, nuolat kintančių procesų, inovatyvumo. Atradimo džiaugsmas mane skatina eiti tolyn“, – pabrėžia gamybos ir inovacijų vadovė.
Už maisto startuolių durų
P. Štreimikytės sritis – birūs produktai ir gėrimai. Viename iš maisto startuolių ji kuria augalinį avižų pieną. Kituose startuoliuose ji prisideda prie probiotinių gėrimų kūrimo.
„Visi žinome, kad probiotikai arba gerosios žarnyno bakterijos traukia vis daugiau dėmesio, tampa svarbios pandemijos akivaizdoje. Pastebėjau, kad apskritai žmonės tampa sąmoningesni kalbant apie maistą, suvokia, kokią įtaką jis daro mūsų savijautai. Dirbdama startuoliuose susiduriu su iššūkiu, kaip užtikrinti kokybę, kad gėrimo buteliuke išliktų gerosios savybės, turiu sugalvoti, kokius rodiklius sekti, bei technologiją, kaip tai daryti. Čia jau reikia IT sprendimų – konsultuojamės su specialistais“, – aiškina pašnekovė.
Ji pasakoja, kad didelė problema šiandien yra maisto produktų atsekamumas, mat dažnai apgaudinėjama, kad produktas yra ekologiškas, kai taip nėra.
„Labai norisi būti skaidriems, vartotojui sakyti kiek įmanoma daugiau. Bendradarbiaujame su mokslininkais ir ūkininkais, norėdami rasti sprendimą. Šiuo metu kuriame sistemą, kad vartotojas galėtų nuskanuoti QR kodą ant produkto ir pamatyti, iš kur jis, kur buvo gaminamas, kaip transportuojamas. Skaidrumo reikia ne tik vartotojams, bet ir gamintojams. Pavyzdžiui, produktai su probiotikais yra labai jautrūs aplinkos ir laikymo sąlygoms. Tai jei kažkas atsitiktų, naudodamiesi šiomis technologijomis ne visus buteliukus galėtume išimti iš prekybos, bet tik tam tikrą partiją“, – dalijasi planais P. Štreimikytė.
Ji taip pat yra ir doktorantė Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centre, Sodininkystės ir daržininkystės institute, nes ši vieta yra labai palanki startuoliams.
„Čia yra skatinamas bendradarbiavimas su profesoriais ir mokslininkais. Juk be mokslo joks startuolis ar įmonė negalėtų pasiekti pripažinimo tarptautiniu lygiu“, – įsitikinusi startuolių vystytoja.
Ugdyti smalsumą reikia nuo mažumės
Pasak P. Štreimikytės, renkantis profesiją ir darbo sritį, pirmiausiai reikia išsiaiškinti, kokie pasirinkimai egzistuoja, todėl reikia būti smalsiam.
„Mano darbe informacinės technologijos yra labai svarbios – jų reikia atliekant statistinę analizę, vertinant surinktus duomenis. Iš esmės tai duomenų analitika, duomenų saugojimo sistemos, efektyvus informacijos apdorojimas. Prieš „Women Go Tech“ mokymus net neįsivaizdavau, kad tokie terminai ar profesijos egzistuoja. Čia susipažinau su IT pagrindais, bet labiausiai gilinausi į duomenų sisteminimą, kokie geriausi sisteminimo būdai. Man įdomios ir pačios sistemos, kaip kuriami puslapiai, kokios platformos ir serveriai geresni“, – teigia ji.
Dažnai kalbama, kad jaunuoliams nereikia papildomų pamokų apie IRT, mat jie puikiai įvaldę technologijas, o karantinas ir nuotolinis mokymasis gebėjimus dar labiau sustiprino. Tačiau didelė dalis neplanuoja savo karjeros sieti su IT vien dėl žinių trūkumo apie galimybes šioje sferoje – kad tai nėra tik programavimas. Geriau perprasti technologijų pasaulį bei padėti pamatus karjerai šioje srityje padeda įvairios iniciatyvos šalyje, pavyzdžiui, projekto „Prisijungusi Lietuva“ veiklos jaunimui.
„Organizuojamomis veiklomis skatiname jaunuolius rinktis su informacijos ir ryšių technologijų naudojimu susijusias profesijas – supažindiname juos, kas slepiasi už šio termino, paaiškiname, kad technologijos neapsiriboja socialiniais tinklais ir žaidimais. Pavyzdžiui, visai neseniai organizavome nemokamus informacinių technologijų tematikos motyvacinius programavimo užsiėmimus, kurių tikslas – skatinti moksleivius pažinti programavimą, jo privalumus bei perspektyvas ateities darbo rinkoje, taip pat hakatonus, kur jaunuoliai, susibūrę į komandas, galėjo kurti startuolius“, – sako projektą inicijavusios asociacijos „Langas į ateitį“ veiklų vadovė Jurgita Vasilavičiūtė–Garunkštienė.
P. Štreimikytė taip pat pasakoja, kad kuo anksčiau pradedama domėtis karjeros galimybėmis, tuo geriau. Jos įsitikinimu, moksleiviams pirmiausiai reikia ugdyti smalsumą ir atradimo džiaugsmą.
„Normalu, kad mokykloje dar nežinai, kuo būsi – ateitis miglota. Visi tai patiria, aš – ne išimtis. Net neįsivaizdavau, kuo būsiu. Bet dabar esu čia tik dėl to, kad visur dalyvavau, išbandžiau save skirtinguose vaidmenyse. Todėl tą patį rekomenduoju ir kitiems jaunuoliams – dalyvauti įvairiuose mokymuose, renginiuose, hakatonuose ir t.t.“, – pataria pašnekovė.
Daugiau projekto organizuojamų veiklų jaunimui galima rasti www.prisijungusi.lt.
Apie projektą „Prisijungusi Lietuva“ (www.prisijungusi.lt)
Projektu siekiama skatinti Lietuvos gyventojus įgyti reikalingų įgūdžių efektyviai, įvairiapusiškai, saugiai ir atsakingai naudotis internetu, į šias veiklas aktyviai įtraukiant vietos bendruomenes.
Projektą įgyvendina Informacinės visuomenės plėtros komitetas kartu su partneriais: asociacija „Langas į ateitį“, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.
Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.
Pranešimą paskelbė: Saulė Bakšė, UAB „Idea Prima”
