„Norisi, kad žmonės žiūrėtų ne tik į lėkštę, bet ir į meno kūrinius“, – taip sprendimą restorane įkurdinti šiuolaikinius paveikslus aiškina jaunosios kartos restoranų verslo atstovas Lukas Slavėnas (Dūda Gulijevas). Vilniaus senamiestyje duris naujai atvėrusiam rustic style barbecue restoranėliui jis pasirinko vilniečio tapytojo Vytauto Tomaševičiaus darbus.
Kartais pats dūšią ant drobės išlieti mėgstantis verslininkas sako norintis, kad meno kūriniai būtų labiau vertinami. „Pastebiu, kad autoriams Lietuvoje sunku pragyventi ir uždirbti tiek, kiek jie yra verti. O štai per tokį maitinimo verslo ir meno bendradarbiavimą galime atverti dar vieną nišą kūrybai. Juk restoranų erdvės dažnai stovi neišnaudotos arba išnaudojamos bet kaip, be gilesnio sumanymo, tad galbūt šiuolaikinio maisto ir meno viename koncepcija galėtų būti ateitis“, – svarsto pripažinimą Jungtinėje Karalystėje pelnęs jaunasis šefas.
Paveikslai iš naujausio V. Tomaševičiaus kūrybinio etapo verslininkui pasirodė lyg specialiai sukurti naujajam dvidešimt kelių vietų restoranui. Jie neiškrenta iš bendro interjero ir nesudaro didelio kontrasto patalpoje dominuojančiam medžiui, plytoms, metaliniams elementams.ą Juo labiau kad viename iš kūrinių vaizduojamas pilkas miškas, nupieštas autorine skaitmeninio impresionizmo maniera, pasak V. Slavėno, tiksliai atspindi jo vadovaujamų restoranų koncepciją.
„Miškas yra pagrindinis mūsų arkliukas, – sako virtuvės virtuozas, kurio pirmasis restoranas – sezoninė terasa Valakampių miške prie upės – išsyk pelnė lankytojų simpatijas. – Paveiksle matoma lova, šaldytuvas – grynai kaip namai miške. Plius medžio motyvai, spalvos, šiek tiek netvarkos, kurios ir pas mus yra“, – drąsiai ir savaip interpretuoja šiuolaikinius tapybos kūrinius verslininkas.
„The Owls“ lankytojus šeimininkas pasirengęs stebinti ne tik šiuolaikinio meno kūriniais, bet ir nauja atviros virtuvės koncepcija, kai lankytojui prieš akis atsiveria visa maisto gaminimo erdvė. Joje prie didelio stalo vienu metu ir gaminama, ir valgoma. Klientas turi galimybę pamatyti, kaip vyksta maisto ruošimo procesas, pakalbėti su virėju, paklausti apie tam tikrus technologinius sprendimus ir įsitikinti, kad kartais maistą paruošti šefas užtrunka ne iš dyko buvimo.
Paveikslais už maistą? Kodėl gi ne!
Jaunosios kartos lietuvio verslininko idėja apjungti šiuolaikinį maistą ir meną nėra kažkuo ypatinga ar juolab nauja. Patiems geriausiems tokio bendradarbiavimo pavyzdžiams jau sukako arba tuoj sukaks 100 metų. Trumpai pažvelkime į keturias dėmesio vertas vietas Europoje, kuriose verta gėrėtis ne tik tuo, kas yra lėkštėje.
„La Colombe D’Or“ (Provansas, Prancūzija)
Lankydamiesi Nicoje būtinai susiraskite viešbutį ir restoraną „La Colombe D‘Or“. Ypač, jei esate menininkas – gali būti, kad sulauksite pasiūlymo vietoj pinigų susimokėti kūriniais.
Iš pažiūros kuklus viešbutis ir restoranas išaugo iš prieš 100 metų įkurtos kavinės-baro. Per tuos metus vieta pelnė solidžią reputaciją ne tik tarp gastronomijos žinovų, bet ir tarp šiuolaikinio meno gerbėjų. Viskas labai paprasta: kavinukės įkūrėją artima draugystė siejo su tokiais menininkais kaip Léger‘as, Braque‘as, Matisse‘as, Picasso, Calder‘as and Miró. Iš jų įžvalgusis verslininkas vietoj pinigų už maistą ir gėrimus mieliau paimdavo paveikslą – taip per šimtą metų restoranėlis virto tikru šedevrų lobynu.
Virš įėjimo po šiai dienai kaba įkūrėjo pritaisyta iškaba su gana tiesmukiška žinute: „Čia laukiami atėjusieji pėsčiomis, atjojusieji arba atsinešusieji paveikslą“. Tradicija menu atsilyginti už parodytą svetingumą tebegalioja, tad šimtametė kolekcija laikas nuo laiko pasipildo jaunosios kartos kūrėjų darbais.
„Kronenhalle“ (Ciūrichas, Šveicarija)
Tūla ponia Hulda Zumsteg šį restoraną atidarė beveik prieš 100 metų. Įsikūręs buvusios aludės vietoje, restoranas netruko tapti garsių ir turtingų traukos vieta – vien ko vertos tokios lankytojų pavardės kaip Coco Chanel, Albertas Einsteinas ar Sigmundas Freudas! Sklando legenda, kad būtent šiame restorane prie 17-ojo stalelio Jamesas Joyce‘as parašė didžiąją savo kultinio romano „Ulisas“ dalį. Rasti stalelį neturėtų būti sunku – vietą žymi ant sienos kabantis rašytojo portretas.
Kalbama, kad šeimininkė Hulda restorane tiekiamą maistą noriai mainydavo į meno kūrinius, o jos sūnus Gustavas ir pats pasižymėjo meniniais polinkiais – jo sukurtus audinių raštus savo kolekcijose naudojo mados legenda Yves‘as Saint Laurent‘as. Iš motinos ir sūnaus meilės menui gimusi neįkainojama XX a. šedevrų kolekcija šiandien garsėja tokiais dailės korifėjų vardais kaip Georges‘as Braque‘as, Markas Šagalas, Paul‘as Klee, Vasilijus Kandinskis, Robert‘as Rauschenberg‘as ar Pierre‘as Bonnard‘as.
„Pharmacy 2“ (Londonas, Jungtinė Karalystė)
Dar viena dėmesio verta maisto ir meno vieta neabejotinai sudomins šiuolaikinio provokatoriaus Damien‘o Hirst‘o kūrybos gerbėjus. Vienas žymiausių ir brangiausių pasaulio menininkų, dar vadinamas „gimusiu šokiruoti“, apjungė kūrybines pajėgas su žinomu britų virtuvės šefu Marku Hix‘u – taip gimė kultinis restoranas „Pharmacy“, veikiantis prie menininko galerijos „Newport Street Gallery“ Londone.
Vos atvėręs duris, restoranas iškart susilaukė neigiamos Karališkosios vaistininkų draugijos reakcijos: baimintasi, kad vaistine pasivadinęs restoranas klaidins vartotojus ir šie bandys jame įsigyti vaistų. Vis dėlto nuogąstavimai nepasitvirtino: restorane eksponuojami D. Hirst‘o kūriniai pritraukia ne ligonius, o šiuolaikinio maisto ir meno mylėtojus, kurių netrikdo prieštaringai vertinamo menininko instaliacija „Medicine Cabinet“ (angl. Vaistų spintelė), DNR grandines vaizduojantys langų vitražai ar garsieji serijos „Kaleidoscope“ darbai iš tikrų drugelių.
„The Ned“ (Londonas, Jungtinė Karalystė)
Į šią šiuolaikinio maisto ir meno erdvę gali patekti tik išrinktieji, priklausantys prabangaus komplekso „The Ned“ narių klubui. Buvusiame prestižinio Midlandų banko pastate, Londono Sityje, įsikūręs viešbučio, spa, kelių restoranų ir kitų erdvių kompleksas duris atvėrė 2017 m. balandį. Vienas įspūdingiausių ir bene labiausiai provokuojančių banko pastato rekonstrukcijos vaisių – nuolatinė šiuolaikinio meno kūrinių ekspozicija „The Vault 100“, kurią galima apžiūrėti skonėjantis komplekso šefų išmone.
Londono Sitis, nuo seno žinomas kaip finansinės galios centras, tradiciškai dominuojamas vyrų – tik septynioms iš 100 didžiausios kapitalizacijos įmonių, kurių akcijomis prekiaujama Londono akcijų biržoje, vadovauja moterys. Tad kolekcijos kuratorei Kate Bryan šovė į galvą mintis per šiuolaikinį meną atkreipti dėmesį į šiuolaikinę lygių galimybių problemą.
„The Ned“ kolekciją ji suformavo iš šiandien Londone kuriančių menininkų darbų, tarp kurių autorių – tik septyni vyrai ir 93 moterys. Pastarųjų sąraše – tokios pavardės kaip Annie Kevans, Rachel Whiteread, Phoebe Collings-James ir Phyllida Barlow. „Finansų pasaulis lyčių požiūriu kur kas mažiau subalansuotas negu meno pasaulis. Juokingai menkas vyrų autorių, atrinktų į kolekciją „The Vault 100“, skaičius tik dar labiau paryškina šį disbalansą“, – tokio sprendimo pasirinkimą aiškina kuratorė.
Vytauto Tomaševičiaus šiuolaikinės tapybos darbus galima apžiūrėti restorane „The Owls“, Visų Šventųjų g. 5, Vilniuje
Nuotraukose:
1) Vytauto Tomaševičiaus tapybos darbas „Dvi sekos“ – apie skirtumus tarp buitiško ir išaukštinto. Tušti sovietiniai baldai ir Saulės sistema primena pokalbį, nutikusį autoriaus močiutei: kosmoso pasiekimais besižavintis kaimynų berniukas vis bandė jai papasakoti apie žmogaus išsilaipinimą Mėnulyje, o senoji tik mojo ranka ir klausinėjo apie kaimynės agurkų ir pomidorų derlių.
2) Vytautas Tomaševičius. „Die Ostalgie“. Šia sąvoka apibūdinama nostalgija gyvenimui sovietmečiu, ypač gaji buvusiose Rytų bloko šalyse. Tačiau, pasak mokslininkų, nostalgija šiai praeičiai nėra kažkas objektyvaus – ji perkuriama, pervertinama dabartyje, išryškinant ir idealizuojant vienus praeities aspektus, o kitus paliekant užmarštyje.
3) Atviros virtuvės koncepcija Vilniaus restorane „The Owls“ į maisto gamybos procesą įtraukia ir lankytojus.
3A) Tapytojo Vytauto Tomaševičiaus darbai netikėtai atliepė sostinės senamiestyje atidaryto restorano koncepciją.
4) Prancūzų tapytojo, dekoratoriaus, dizainerio ir kino kūrėjo Fernand‘o Leger‘o darbas restorane „La Colombe D’Or“ Prancūzijos Provanse – vienas iš daugelio, kadaise išmainytų į maistą ir gėrimus.
5) Žymaus žydų kilmės modernizmo tapytojo Marko Šagalo, kurio biografijoje figūruoja ir Lietuva, darbų salė Ciūricho (Šveicarija) restorane „Kronenhalle“.
6) Provokuoti mėgstantis Damien‘as Hirst‘as kartais vadinamas labiau verslininku nei menininku – ne veltui Londone jis įkūrė restoraną „Pharmacy 2“, kuriame eksponuoja savo paties darbus.
7) Prašmatnaus svetingumo komplekso „The Ned“ meno kuratorė Kate Bryan, reaguodama į stulbinančius lyčių netolygumus finansų pasaulyje, kolekciją suformavo iš šimto Londone kuriančių menininkų darbų, tarp kurių – tik septyni vyrai ir net 93 moterys.
Organizatorių nuotraukos
Pranešimą paskelbė: Skaidrė Vainikauskaitė-Tomaševičienė, VšĮ Versli mama
