Verslas

Nuo tobulėjančios vaizdo analitikos iki debesijos: ką 2023-ieji žada vaizdo stebėjimo sistemų srityje?

Vaizdo stebėjimo sprendimai jau yra tapę ne tik plačiai paplitusia priemone, padedančia užtikrinti saugumą viešose vietose, keliuose, privačiose patalpose, bet ir įrankiu, leidžiančiu padidinti verslo procesų efektyvumą bei skaidrumą. Anot technologijų bendrovės „Telia“ vaizdo stebėjimo sprendimų eksperto Sauliaus Kalašnikovo, tobulėjanti vaizdo analitika ir įrašų saugojimas debesijoje – kryptys, kuriomis eina pasaulinė vaizdo stebėjimo sistemų industrija.

Vaizdo stebėjimo sprendimai tampa vis išmanesni

Anot S. Kalašnikovo, vaizdo stebėjimo kameros šiandien nebėra tik pasyviai aplinką stebintys ir vaizdą perduodantys bei įrašantys įrenginiai. Proveržiai dirbtinio intelekto ir vaizdo analitikos srityse leido gerokai praplėsti jų galimybes. Pasak eksperto, šios sritys dar tik įgauna pagreitį.

S. Kalašnikovas sako, kad vaizdo analizavimas, tam tikrų objektų, sekų ar įvykių atpažinimas remiantis mašininio mokymosi (angl. machine learning) algoritmais – atveria visiškai naujas galimybes. Išmani vaizdo stebėjimo sistema jau geba patikimai identifikuoti, pavyzdžiui, skirtingus transporto priemonių tipus, atskirti žmogų nuo gyvūno, įvertinti objektų judėjimo greitį, juos suskaičiuoti ir klasifikuoti. Šios funkcijos nuolat tobulėja.

„Tarkime, jei sąlyginai dar ne taip seniai, tik prieš keletą metų, automobilių valstybinius numerius nuskaitančių sistemų aukštas tikslumas buvo pasiekiamas tik esant geram matomumui. Šiandien jis yra 95-99 proc. ir esant blogoms oro sąlygoms, kaip, pavyzdžiui, lyjant lietui, esant atspindžiams nuo šlapio asfalto tamsiu paros metu ir panašiai. Nenuostabu, kad automobilių numerius atpažįstančios kameros jau tapo ne vieno miesto būtinas atributas“, – sako vaizdo stebėjimo sprendimų ekspertas.

Automobilių numerius atpažįstančios sistemos leidžia ne tik įrengti modernias transporto priemonių stovėjimo aikšteles, bet ir lengviau išaiškinti KET pažeidėjus ar nusikaltimus, nustatyti eismo įvykių kaltininkus. Tokias vaizdo stebėjimo sistemas „Telia“ yra sudiegusi ir prižiūri daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių.

Be jau minėtų funkcijų tokios kameros savivaldybėms taip pat leidžia analizuoti transporto srautus mieste, geriau įvertinti, kokią įtaką kelio būklei daro kasdien pagrindinėmis miesto gatvėmis važiuojantis sunkiasvoris transportas, ir imtis būtinų kelio priežiūros darbų ar kitų sprendimų.

Vaizdo duomenys keliasi į debesis

S. Kalašnikovo teigimu, kartu su vaizdo analizavimo galimybių didėjimu auga ir patikimos vaizdo duomenų saugojimo infrastruktūros poreikis. Debesų kompiuterija šioje srityje vienareikšmiškai yra paklausiausias ir perspektyviausias sprendimas.

„Vaizdo stebėjimo sistemų analitinius funkcionalumus sutelkti vidinėje infrastruktūroje ir joje saugoti užfiksuojamą vaizdą yra neefektyvu tiek sąnaudų, tiek patogumo ir saugumo požiūriu. Dėl to daugelis organizacijų šiandien renkasi vaizdo stebėjimo sistemomis ir visomis pažangiausiomis jų galimybėmis naudotis kaip paslauga. Tai reiškia, kad įmonė ar tam tikra institucija techninę įrangą ir tinklo resursus nuomojasi pagal poreikį. Be to, daugeliu atveju paslaugą pilna apimtimi siekiama gauti iš „vienų rankų“, – sako S. Kalašnikovas.

Tai leidžia organizacijai gauti ne tik reikiamus resursus, prireikus juos praplėsti įrengiant daugiau kamerų ir rezervuojant daugiau pajėgumų duomenų centruose, bet ir užtikrinti kokybišką sistemos palaikymą, savalaikę jos priežiūrą bei ypač aukštą patikimumą. Anot S. Kalašnikovo, augant duomenų centrų paslaugų poreikiui,  „Telia“ investuoja 10 mln. eurų į naujai statomą duomenų centrą netoli Vilniaus. Dalis jo resursų taip pat bus skirta ir bendrovės teikiamai vaizdo stebėjimo paslaugai.

„Vaizdo stebėjimo sistemų perduodamo vaizdo saugojimas profesionaliame duomenų centre suteikia neabejotinų privalumų. Pagrindiniai iš jų – lankstumas, nes mokama tik už faktiškai naudojamus resursus. Be to, pasikeitus poreikiams sistemą galima beveik akimirksniu plėsti arba sumažinti. Ne ką mažiau svarbus ir patikimumas – aplikaciją ir įrašus laikant profesionaliame duomenų centre yra minimaliai sumažinama rizika juos prarasti“, – pasakoja S. Kalašnikovas.

Vaizdo stebėjimo sistemos didina verslo veiklos efektyvumą

Anot S. Kalašnikovo, į pažangias vaizdo stebėjimo sistemas kaip paslaugą investuoja vis daugiau verslų. Jiems tai leidžia ne tik užtikrinti didesnį saugumą, bet ir procesų efektyvumą. Ekspertas sako, kad kiek yra žinoma viešojoje erdvėje, tai šiai dienai didžiausią debesijos vaizdo stebėjimo sistemą Lietuvoje „Telia“ įgyvendino bendradarbiaudama su logistikos bendrove „Vlantana“. Bendrovės teritorijoje sudiegta daugiau kaip 300 kamerų, iš kurių vien apie 200 įrengtos logistikos sandėliuose.

„Anksčiau turėjome keletą skirtingų vaizdo stebėjimo sistemų, tačiau tai labai apsunkino jų naudojimą ir priežiūrą. Dabar turime centralizuotą valdymo punktą ir vieningą sistemą, kurios mums patiems net nereikia prižiūrėti. Pasirinkta sistema leidžia šiuolaikines vaizdo stebėjimo galimybes išnaudoti tiek užtikrinant saugumą, tiek atliekant auditą, įgalinant didesnę atskaitomybę prieš klientus. Su mūsų turimu sprendimu galima per keletą minučių patikrinti, kada konkretus krovinys buvo pakrautas, kada paliko teritoriją ir panašiai. Tai padeda valdyti procesus, užtikrina skaidrumą, padeda nustatyti pažeidimus, išaiškinti galimas klaidas“, – sako bendrovės „Vlantana“ Logistikos sandėlių vadovas Andrius Točko.

Anot jo, sprendimas netruko pasiteisinti. Norėdama pati savo resursais užsitikrinti panašius sistemos pajėgumus ir nuolatinę jos priežiūrą įmonė turėtų investuoti daug lėšų į įrangą, duomenų infrastruktūrą ir specialistus. Dėl to gerokai paprastesnis ir efektyvesnis būdas rinktis reikiamus pajėgumus turintį išorinį paslaugų tiekėją. Tokiu keliu šiandien žengia vis daugiau įmonių.

Daugiau dėmesio duomenų apsaugai

S. Kalašnikovo teigimu, didėjančios vaizdo stebėjimo sistemų galimybės visuomenėje kelia nemažai diskusijų dėl privatumo bei gyventojų duomenų apsaugos. Ekspertas neslepia, kad tokiose valstybėse kaip Kinija pažangios vaizdo stebėjimo sistemos su integruotais dirbtinio intelekto sprendimais, veidų atpažinimo technologijomis pasitelkiamos visuotiniam stebėjimui ir kelia grėsmę žmonių privatumui. Visgi Europos Sąjungoje (ES) jo apsaugai skiriama itin daug dėmesio.

„ES galioja vieni griežčiausių pasaulyje asmens duomenų apsaugos reikalavimų, kurie apibrėžti Bendrajame duomenų apsaugos reglamente (BDAR). Juos pažeidusioms įmonėms ar įstaigoms gresia išties didelės baudos. ES taip pat ruošiasi priimti Dirbtinio intelekto aktą, kuris savo reikšme ir implikacijomis gali prilygti BDAR. Naujausias Akto juodraštis numato nuotolinį asmenų identifikavimą pagal biometrinius duomenis įgalinančių vaizdo stebėjimo technologijų naudojimo draudimą. Tad bent jau ES netrūksta nei politinės valios nei visuomenės spaudimo užtikrinti atsakingą šiuolaikinių technologijų naudojimą, prioritetą teikiant asmenų privatumo ir duomenų apsaugai“, – sako S. Kalašnikovas.

Ekspertas neabejoja, kad vaizdo stebėjimų sistemų panaudojimo galimybės toliau plėsis bei pasitarnaus visuomenei ir verslo poreikiams. Savo ruožtu reguliuojančios institucijos kartu su pilietine visuomene pasistengs užtikrinti, kad tokių sistemų naudojimas derėtų su viešuoju interesu. Patirtis kitose duomenų apsaugos srityse rodo, kad tai tikrai įmanoma.

Daugiau informacijos:

Audrius Stasiulaitis

I WILL TELL YOU TELIA

Tel. (8 5) 236 7019, Mob. 8 686 77988

El. p. audrius.stasiulaitis@telia.lt  

Telia Lietuva, AB, Saltoniškių g. 7A, 03501 Vilnius

Pranešimą paskelbė: Ieva Kazokaitė, UAB „INK agency“

NaudotosKnygos.lt

Parašykite komentarą