Tvarumo tikslus šiandien kelia vis daugiau įmonių, tačiau vien ambicingų pažadų nepakanka. Didžiausias iššūkis – paversti juos konkrečiais veiksmais, kurie ne tik mažintų poveikį aplinkai, bet ir būtų suderinami su kasdiene verslo veikla. Siuntų pristatymo bendrovės „DPD Lietuva“ patirtis rodo, kad tam svarbios ne tik investicijos į technologijas, bet ir aiškūs prioritetai, darbuotojų įsitraukimas bei nuoseklus rezultatų vertinimas.
„Tvarumas nėra vienas sprendimas ar atskiras projektas. Tai daugybė kasdienių pasirinkimų, kurie ilgainiui keičia visos organizacijos veiklą. Tikrasis iššūkis prasideda tada, kai ambicingą tikslą reikia paversti konkrečiais darbais, terminais ir atsakomybe“, – sako „DPD Lietuva“ tvarumo vadovė Jurgita Čestauskaitė.
Nuo situacijos įvertinimo iki konkretaus plano
Pirmasis žingsnis – įvertinti esamą situaciją. Prieš investuojant į naujas technologijas svarbu suprasti, kur susidaro didžiausias įmonės poveikis aplinkai. Tam būtina analizuoti emisijų, energijos vartojimo ir kitus duomenis, įvertinti galimas rizikas bei įsiklausyti į darbuotojų, klientų ir partnerių poreikius.
Antrasis žingsnis – pasirinkti prioritetus. Kadangi visų pokyčių vienu metu įgyvendinti neįmanoma, kiekvieną iniciatyvą svarbu vertinti pagal jos potencialų poveikį, kainą ir įgyvendinimo galimybes.
Pavyzdžiui, logistikoje emisijas galima mažinti ne tik elektrifikuojant transportą, bet ir efektyviau planuojant maršrutus, plečiant paštomatų tinklą ar naudojant alternatyvius degalus.
Trečiasis žingsnis – parengti konkretų veiksmų planą. Net ir tinkamai pasirinktos priemonės neduos laukiamo rezultato, jeigu nebus aišku, kas atsakingas už jų įgyvendinimą, kokie numatyti terminai, biudžetas ir kaip bus matuojama pažanga.
„Strategija nėra sąrašas visko, ką norėtume padaryti. Tai gebėjimas pasirinkti, ką darysime pirmiausia ir kodėl. Kartais didžiausią naudą sukuria ne įspūdingiausia technologija, o sprendimas, kurį galime įgyvendinti tinkamu mastu ir aiškiai pamatuoti jo poveikį.“, – sako J. Čestauskaitė.
Technologijas galima įsigyti, tačiau įpročius tenka keisti
Ketvirtasis žingsnis – įtraukti darbuotojus ir pokyčius paversti kasdienės veiklos dalimi. Net ir turint aiškią strategiją bei reikalingas investicijas, rezultatai gali būti riboti, jeigu darbuotojai nesupranta pokyčių naudos arba nauji procesai neprigyja praktikoje.
Pavyzdžiui, kurjerių perėjimas prie elektromobilių reiškia ne tik kitą transporto priemonę, bet ir pasikeitusią darbo rutiną, įkrovimo planavimą bei naujus įgūdžius. Todėl svarbu darbuotojams suteikti reikalingų žinių, įsiklausyti į jų patirtį ir naujus sprendimus pirmiausia išbandyti mažesniu mastu.
„Technologiją galima nusipirkti, tačiau naują įprotį reikia išugdyti. Tvarumo transformaciją apsunkina ir infrastruktūros bei finansiniai iššūkiai. Elektromobilių plėtrai būtinos tinkamos įkrovimo galimybės, o naujos technologijos dažnai reikalauja didesnių pradinių investicijų. Todėl vertinant sprendimus svarbu atsižvelgti ne tik į šiandienos kainą, bet ir į ilgalaikę naudą“, – pastebi „DPD Lietuva“ tvarumo vadovė.
Augant siuntų kiekiui, emisijos vienai siuntai mažėja
Penktasis žingsnis – matuoti pasiektus rezultatus. Svarbu vertinti ne tik įgyvendintų iniciatyvų skaičių, bet ir jų sukurtą poveikį aplinkai bei veiklos efektyvumui.
Šiuo metu „DPD Lietuva“ veikloje naudojami 118 elektromobilių ir 9 HVO degalus naudojančios transporto linijos. Bendrovės duomenimis, įgyvendintos priemonės leido išvengti 600 tonų CO2 emisijų.
Be to, 2025 metais, palyginti su 2024-aisiais, bendrovės siuntų kiekis augo 9,92 proc., tačiau vienai siuntai tenkančios emisijos sumažėjo 11,46 proc. Tai rodo, kad augant verslo apimtims įmanoma mažinti vienos siuntos pristatymo emisijų intensyvumą.
Vis dėlto vieno rodiklio nepakanka visam tvarumo paveikslui įvertinti. Svarbu nuosekliai stebėti rezultatus, suprasti, kurie sprendimai pasiteisina, ir prireikus koreguoti veiksmus.
„Mūsų tikslas nėra įrodyti, kad viską jau padarėme tobulai. Svarbu objektyviai matyti, ką pasiekėme ir kur dar turime tobulėti. Dažnai kalbame apie 2030-uosius ar 2040-uosius metus, tačiau tvarumas iš tikrųjų vyksta šiandien – kitame pirkime, kitame maršrute, kitame vadovo sprendime“, – pabrėžia J. Čestauskaitė.
