Vakar žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius susitiko su Lietuvos draudimo kompanijų atstovais, stambiausių Lietuvos draudimo kompanijų vadovais. Dalykinio pokalbio metu aptartos skaudžios šiandienos problemos, numatytos ateities gairės. Savaitgalį apvažiavęs Kauno rajono žemes ministras bendravo ne su vienu nukentėjusiu ūkininku, Prienų rajono, VST vadovais, smarkiai nukentėjusių Margininkų, Pakuonio kaimų žmonėmis. „Kadangi ir pats patyriau šią bėdą – audra nunešė ūkinio pastato stogą, išrovė kelis ąžuolus, elektros dar ir dabar neturime, labai suprantu ir užjaučiu nukentėjusius, tačiau ir pats negaliu nieko kaltinti – buvau neapsidraudęs, dabar būtinai drausiuos…”, – šypsodamasis pradėjo susitikimą ministras. „Liūdna dėl nuostolių, dėl žuvusiųjų, visa laimė, kad audra, praūžusi penkių metrų aukštyje, nepridarė didesnės žalos pasėliams. Negaliu nutylėti ir noriu perduoti ūkininkų skundus, kad žmonės negali su draudikais susisiekti, o prisiskambinę iš jų išgirsta pasakymą – „laukite, nieko nedarykite, atvyksime ir fiksuosime žalą…”. – Aš tikiuosi, kad tai atsitiktiniai, pavieniai nesusišnekėjimai, pasitaikę pirmąją po nelaimės dieną. Tikriausiai užtenka nufotografuoti, informuoti apie nelaimę, nes suprantama, jog laukti kitos liūties apsikabinus medį pralaužusį stogą niekam nesinori”, – kalbėjo Kazys Starkevičius. Draudimo bendrovių vadovai informavo ministrą apie darbų eigą, papildomai samdomus ekspertus, žalų vertintojus, paprastinamas procedūras, internetines žalų deklaravimo paslaugas. Susiklosčius tokiai situacijai kai kurios įmonės šiomis dienomis kompensuos žalas už stichijos padarytus nuostolius tiek, kiek paprastai išmoka per metus. „Suprantamas žmonių nerimas ir baimė negauti kompensacijų. Iš tiesų visi mokomės, žmonės pripras tiesiog telefonu informuoti apie patirtą žalą. Audros padarytos žalos labai aiškios ir akivaizdžios, draudėjai tikrai paprasčiau žiūrės į tradicines formuluotes – „per tris dienas informuoti…”, nereikalaus meteorologinių pažymų ir pan.”, – susitikimo metu kalbėjo draudikai. Draudėjai nuogąstavo, kad vasaros audros nėra egzotiškas atsitiktinis reiškinys, nutinkantis kartą per dešimtį metų, kaip kartais bando raminti save ūkininkai. Kasmet šie reiškiniai stebimi Latvijoje, Lenkijoje, Estijoje. Ar daug trūko, kad sausros židinys iš kaimyninės Rusijos per tris šimtus kilometrų būtų pasislinkęs į Lietuvos pusę? O ir nusiraminimui nėra pagrindo, pavojus dar nepraėjo, laukia įtemptas ir sunkiai prognozuojamas ruduo. Dar neaišku, kaip elgsis įšildyta Baltijos jūra, galime sulaukti dar ne vienos vietinės Baltijos audros. Jau į ne pirmą skaudžią pamoką turėtų atkreipti dėmesį ir miškininkai, iki šiol nedraudę miškų. Draudimo kompanijų vadovai prisiminė ir Vakarų šalių, ir tarpukario Lietuvos patirtį, įvedus privalomąjį turto draudimą. „Beveik visur tokia prievolė yra, tik skiriasi jos administravimas, kaip, pavyzdžiui, Lenkijoje, kur žemės ūkyje toks draudimas privalomas, bet valstybė jį reguliuoja ir apie 15-20 procentų jo tenka priešgaisrinės apsaugos sistemos finansavimui. Verta pagalvoti apie naujos sistemos kūrimą, pavyzdžiui, kur dalis surinktų lėšų butų skiriama prevencijai – priešgaisrinei apsaugai, pastatų renovavimui ir pan. Atsirastų ir socialinis aspektas, mokesčių mokėtojų pinigų paskirstymo teisingumas, nes logiška, kad žmogus, neturintis pastato, nėra suinteresuotas priešgaisrinės apsaugos finansavimu”,– kalbėjo draudėjai, suprasdami, jog tai daugiau ateities klausimas. Žemės ūkio ministras pažadėjo jau ketvirtadienį Vyriausybės pasitarime informuoti kolegas apie pateiktus siūlymus. Žemės ūkio ministerijos informacija
