Jau kitą trečiadienį, vasario 20 d., Lietuvos notarams už teikiamas teisines paslaugas fiziniai ir juriniai asmenys mokės ne taip, kaip iki šiol. Teisingumo ministras Petras Baguška pasirašė dar vieną įsakymą, kuriuo pakeitė atlyginimo už notarų paslaugas dydžius. Atlyginimas notarui už paslaugas yra mažinamas jau ketvirtą kartą per vos pusantrų metų.
Lietuvos notarų rūmų prezidentė Daiva Lukaševičiūtė šiandien įvykusioje spaudos konferencijoje atkreipė dėmesį į kelis visiems Lietuvos notarams svarbius punktus. Jos teigimu, notarai neranda paaiškinimo, kodėl šie finansiniai keitimai jau ketvirtą kartą per beveik 14 mėnesių yra daromi be ekonominių skaičiavimų ar auditorių išvadų. Notarų rūmų žiniomis, iki šiol tokie tyrimai pradėti nėra.
Kitas svarbus aspektas, Daivos Lukaševičiūtės nuomone, – tai nuolatinis notaro pajamų ir atlyginimo painiojimas. „Notarai iš gaunamų pajamų ne tik samdo darbuotojus, įrengia ir išlaiko biurus pagal griežtus Teisingumo ministerijos nustatytus reikalavimus, ne tik turi taupyti pensijai, ligos atvejams, netgi motinystės atostogoms bei mokėti atlyginimus darbuotojams ir kitus mokesčius netgi savo ligos ar atostogų metu, kai biuras realiai nedirba ir negauna jokių pajamų ir pan., bet ir kiekvienas Lietuvos notaras nuo gautų pajamų sumoka daugiau kaip 30% mokesčių valstybei” – teigia Lietuvos notarų rūmų prezidentė. Be to, kiekvienas notaras visiškai finansiškai atsako už galimą žalą ir, jei tokia atsirastų ne dėl notarų kaltės, o dėl, pvz., suklastotų dokumentų, ją turi padengti pats ir iš savo sukauptų lėšų.
Daug verslo struktūrų ginčų sukėlęs maksimalus atlyginimo notarui už nekilnojamojo turto perleidimo sandorius (remiantis paskutiniu teisingumo ministro įsakymu tai yra 20 000 Lt vietoj iki šiol galiojusių 50 000 Lt), Daivos Lukaševičiūtės nuomone, yra tik užsienio investicijų kompanijų arba ypač stambių verslo bendrovių interesas.
„Tokia suma notarui mokama tik tuo atveju, kai tvirtinamo sandorio, o tuo pačiu ir notaro asmeninės finansinės atsakomybės, suma viršija 10 milijonų litų ir daugiau, o tokio masto sandorių beveik niekada netvirtina smulkaus ar vidutinio verslo atstovai ar juo labiau fiziniai asmenys ir jų visoje Lietuvoje sudaroma vos 0,01%”, – sako Lietuvos notarų rūmų prezidentė. Nuo vasario 20 d. įsigaliosiančiu įsakymu notaro atlyginimo dydis juridiniams asmenims sumažintas – jiems įkainis tapo toks pats, kaip ir fiziniams asmenims.
Iš viso notarai atlieka daugiau nei 2 267 547 veiksmų per metus ir didžioji jų dalis – 83% – patiems notarams yra nuostolingi (atlyginimas už tokius veiksmus yra nuo 3 Lt). Lietuva – vienintelė pasaulio valstybė, kurioje teisingumo ministrui įsakius notarai savo sąskaita taiko nuolaidas socialiai remtiniems asmenims, našlaičiams ir neįgaliesiems.
