Kol vakcinos nuo COVID-19 infekcijos prieinamos tik atskiroms visuomenės grupėms, iš būsimos masinės vakcinacijos tikimasi savotiško rakto į laisvę. Baltijos šalių gyventojų skiepijimosi prioritetus tyrusi tarptautinė bendrovė „NielsenIQ“ atkreipia dėmesį, kad povandeniniai rifai slypi netikėtose vietose: visame regione entuziazmas dėl skiepijimosi yra santūrus, o Lietuvoje skeptiškumas ypač gajus tarp darbingiausio amžiaus gyventojų.
„NielsenIQ“ duomenimis, bendra situacija Lietuvoje yra santykinai geriausia, palyginti su kitomis Baltijos šalimis – pas mus skiepytis vasario viduryje buvo pasiruošusi didžiausia, arba 58 proc. gyventojų nuo 16 iki 64 metų dalis. Estijoje skiepų laukia 52 proc., Latvijoje – 50 proc. darbingo amžiaus žmonių.
„Su sąlyga, kad Lietuvoje skiepysis už tai apklausoje pasisakę gyventojai, mes beveik priartėjame prie 60-70 proc. vakcinuotos visuomenės tikslo, reikalingo suvaldyti viruso plitimą. Kolektyvinis imunitetas pasiekiamas, kai pasiskiepija apie 90 proc. gyventojų dalis. Tad nors kitų Baltijos šalių kontekste atrodome geriausiai, bet ar su tokiu santūriu nusiteikimu ir vakcinų trūkumu turime realių šansų suvaldyti koronaviruso iššūkį, kol kas lieka neaišku“, – pirmadienį spaudos konferencijoje pranešė „NielsenIQ Baltics“ vyriausioji vartotojų tyrimų projektų vadovė Baltijos šalims Asta Ivanauskienė.
Artimiausiai virusas prisislinko Lietuvoje
Ieškant atsakymo į klausimą, kodėl būtent Lietuvoje COVID-19 skiepo skeptikų sąlyginai mažiausiai, svarbus išskirtinis artimo susidūrimo su virusu rodiklis ir jis aukščiausias būtent mūsų šalyje
Vasario viduryje asmeniškai arba per šeimos narius sąlytį su koronavirusu teigė turėję 32 proc. 16-64 metų Lietuvos gyventojų (vos prieš du mėnesius buvo 11 proc.). Tokių respondentų dalis augo ir kitose Baltijos šalyse, tačiau buvo mažesnė nei Lietuvoje. Latvijoje vasario viduryje artimą santykį su virusu buvo patyrę 21 proc. Apklaustųjų (gruodį 5 proc.), Estijoje – 17 proc. (gruodį 4 proc.).
„Galima daryti prielaidą, kad sąmokslo teorijas geriausiai sklaido asmeninė patirtis arba situacijos, kai virusas paliečia artimiausius žmones. Vertinant gyventojų nuotaikas Baltijos šalyse, šis kriterijus koreliuoja su teigiamu požiūriu į skiepus ir kol kas veikia kaip savotiška skiepų reklamos kampanija. Tiesa, visi suprantame, kokia didelė ir skausminga tokios „kampanijos“ kaina“, – sako A. Ivanauskienė.
Povandeniniai rifai: darbingi žmonės, šeimos su vaikais
Pasak rinkos tyrimų ekspertės, reprezentatyvus „NielsenIQ“ tyrimas atskleidė ir netikėtą skeptiškiausiai skiepų atžvilgiu nusiteikusių visuomenės narių portretą.
Lietuvoje skiepytis neketina 26 proc. gyventojų, tarp kurių daugiausiai 25-44 metų amžiaus gyventojų, gyvenančių didesniuose namų ūkiuose ir turinčių vaikų. Jie mažiau nerimauja dėl koronaviruso ir yra rečiau susidūrę su sirgusiais šia infekcija. Nerimauti verčia tai, kad neketinantiems skiepytis priklauso prekybos bei paslaugų sferos atstovai, dirbantieji fizinio tipo darbą.
„Tai yra darbingiausio amžiaus gyventojai, neretas jų pandemijos metu sudėtingomis sąlygomis dirbo priekinėse linijose ir užtikrino būtiniausių prekių prieinamumą, paslaugų teikimą. Ši svarbi, bet nepatikliai nusiteikusi žmonių grupė visuotinės vakcinacijos iššūkį paverčia dar sudėtingesniu. Labai svarbu aiškintis jų nuomonę ir sklaidyti baimes, nes toks pavojingas povandeninis rifas nežada nieko pozityvaus“, – pastebi A. Ivanauskienė.
Neapsisprendusių dėl skiepų dalis Lietuvoje vasario viduryje siekė 16 proc. Iš esmės tai 16-24 metų jaunimas, taip pat didesni namų ūkiai su mažamečiais vaikais.
Tuo tarpu pozityviai skiepų atžvilgiu dažniausiai nusiteikę 45-64 metų amžiaus respondentai, gyvenantys mažesniuose namų ūkiuose, dažniau be vaikų. Tai aukštesnio išsilavinimo ir aukštesnes pajamas gaunantys žmonės, biurų darbuotojai ir vadovaujančias pareigas užimantys asmenys.
„Kaip greitai ims ne tik visa apimtimi funkcionuoti ekonomika, bet ir į darbus galės grįžti šiuo metu nedirbantys žmonės, lems ne tik vakcinavimo tempas, bet ir apimtys. Be abejo, kol kas situacija Lietuvoje yra ne tokia prasta, kaip Prancūzijoje, kur skiepytis ketina vos 16 proc. visuomenės, bet vis tiek skatina šiam klausimui skirti daugiau dėmesio. Jei siekiame sėkmės, akivaizdu, reikės negailėti pastangų darbui su nepatikliai ar skeptiškai nusiteikusiais visuomenės nariais“, – konstatuoja „NielsenIQ“ atstovė.
„NielsenIQ“ apklausoje Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje vasario 5-16 dienomis dalyvavo po 1600 respondentų, kurių amžius 16-64 metai. Duomenys lyginti su 2020 metų reprezentatyviomis apklausomis, periodiškai atliktomis skirtingų COVID-19 pandemijos bangų laikotarpiu.
Pranešimą paskelbė: Gintarė Saulytė-Šulgat, UAB „Idea Prima”
