Ar žinojote, kad netikros naujienos sklinda šešis kartus greičiau nei tiesa? Socialinė žiniasklaida, kuria naudojasi milijardai žmonių visame pasaulyje, tapo viena pagrindinių informacijos sklaidos platformų. Naujausi Makso Planko Žmogaus raidos instituto Vokietijoje duomenys atskleidžia, kad žmonių polinkis tikėti ir dalytis netikromis naujienomis priklauso nuo amžiaus ir gebėjimo analitiškai mąstyti. Vyresnio amžiaus žmonės, asmenys, turintys stipresnius analitinius įgūdžius, yra mažiau linkę patikėti netikromis naujienomis. Taigi, kaip neapsigauti ir kokių priemonių imtis siekiant apsisaugoti ir apsaugoti?
Net 70% socialinių tinklų vartotojų susiduria su klaidinga informacija bent kartą per mėnesį, rodo Vašingtone veikiančio tyrimų centro duomenys. Svarbu yra tai, kaip mes reaguojame, kokių veiksmų imamės, kaip ir ar apskritai vertiname informacijos tikrumą prieš ja pasidalindami.
Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegija (LDUK), jau trisdešimt metų siekianti skleisti demokratijos idėjas ir edukuoti visuomenę, pataria, kaip atpažinti netikras naujienas ir kovoti su dezinformacija.
Patikrinkite autorių: įsitikinkite, kad informacijos šaltinis yra patikimas ir autoritetingas.
Atkreipkite dėmesį į publikavimo datą: net ir patikima informacija gali būti neaktuali dabartiniame kontekste.
Analizuokite šaltinius: jei informacijoje nėra aiškiai nurodytų patikimų šaltinių, verta būti atsargiems.
Kontroliuokite emocijas: klaidinanti informacija dažnai skamba skandalingai, įtraukia žinomus žmones, siekia sukelti stiprias emocijas, pyktį ar baimę. Jei turinys kelia emocinę reakciją, verta patikrinti jo tikrumą.
Dezinformacijos iššūkis: kodėl turime reaguoti?
LDUK įgyvendintas projektas „Sergėtojai, susivieniję prieš siaučiančią dezinformaciją“ (angl. Guardians United Against Rampant Disinformation (GUARD), finansuojamas Europos piliečių veiksmų tarnybos (ECAS), siekė stiprinti pilietinės visuomenės organizacijų gebėjimus kovoti su dezinformacija ir didinti visuomenės atsparumą klaidingai informacijai.
„Šis projektas padėjo pilietinės visuomenės organizacijoms įgyti svarbių įrankių ir žinių, kaip veiksmingai atpažinti ir neutralizuoti dezinformaciją. Stiprindami bendruomenės atsparumą, prisidedame prie demokratinių vertybių apsaugos ir skaidresnės informacinės erdvės kūrimo. Kiekvienas iš mūsų gali tapti dezinformacijos sklaidos apsaugos skydu.
Svarbu ne tik gauti informaciją, bet ir mokėti ją analizuoti, suvokti jos kontekstą ir galimus motyvus. Tik tada visuomenė galės tapti tvirtesne ir labiau apsaugota nuo informacinės erdvės manipuliacijų. Tai ypatingai svarbu šiandieniniame įvairių grėsmių kontekste“, – sakė Eglė Celiešienė, LDUK valdybos narė, Europos Komisijos Gerovės mokykloje ekspertų grupės narė.
Projekto dalyviai pabrėžia, kad kova su dezinformacija – tai ne vien organizacijų darbas, bet ir kiekvieno piliečio atsakomybė. Tik aktyvus visuomenės įsitraukimas, švietimas ir nuolatinis dialogas gali padėti apsaugoti nuo klaidinančios informacijos poveikio ir kurti atsparesnę visuomenę.
Projektas buvo vykdomas 2024 m. gegužės-lapkričio mėn. Šį projektą finansuoja Europos piliečių veiksmų tarnyba (ECAS) pagal Europos Sąjungos bendrai finansuojamą projektą EURECA 2024. Išreikštos nuomonės ir požiūriai yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar ECAS nuomonę ir požiūrį. Nei Europos Sąjunga, nei ECAS negali būti laikomos už jas atsakingomis.”
