Dešiniajame Neries krante vykdomus krantinės rekonstrukcijos darbus prie Karaliaus Mindaugo tilto kuriam laikui tenka sustabdyti. Ardant seną pandusą čia rastas mūras – beveik neabejojama, kad tai maždaug 1830 m. datuojamo pastato, carinės tvirtovės, pamatai.
Atlikus papildomus tyrimus, visa informacija bus pateikta vertinti Kultūros paveldo departamento (KPD) prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai, o vėliau, atsižvelgus į jos rekomendacijas, krantinės atnaujinimą suplanavę savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ specialistai ieškos tinkamiausio sprendimo pasikeitusiomis aplinkybėmis.
Kelių šimtų metų senumo pamatai rasti netoli Karaliaus Mindaugo tilto. Šiemet tęsiant Neries krantinės ų rekonstravimo, dviračių ir pėsčiųjų takų statybos projekto I etapo darbus atkarpoje nuo Žaliojo tilto iki Tuskulėnų dvaro sodybos ir Sovietų Sąjungos okupacinio režimo aukų memorialo komplekso ribos, ties Olimpiečių g., Žvejų g. ir Žirmūnų g. Šių darbų metu didesnės apimties žemės judinimo darbų vietose nuolat vykdomi archeologiniai žvalgymai. Kasant gruntą ties Olimpiečių g. 1 ir buvo atidengti mūriniai pamatai. Tyrimus atlikusio archeologo Ramūno Šmigelsko vertinimu, tikėtina, tai yra 1831 m. pradėtos statyti carinės tvirtovės vieno pastatų pamatai.
„Tvirtovė apėmė pilies kalną, Žemutinės pilies teritoriją bei kitas kairiosios Neries pusės vietas. Dešiniajame Neries krante apėmė teritoriją priešais senojo Arsenalo pastatus ir Vilnios žiotis iki žydų senųjų kapinių. Istoriniuose planuose Neries krantinėje matomi bent trys pastatai, kur ių vieno fragmentai atidengti archeologinių žvalgymų metu. Karinė tvirtovė veikė iki 1878 m. Aptiktas pastatas vaizduojamas beveik visuose miesto planuose nuo 1831 iki XX a. vid. Yra išlikę net ir minimo pastato fotografijų. Sprendžiant pagal jas, pastatas nugriautas po karo“, – komentavo R. Šmigelskas.
Atidengto pastato pamatai mūryti iš lauko akmenų ir rausvų ar gelsvų 21,5 x 11 x 4,5 cm dydžio plytų. Atliekant archeologinius tyrimus atidengtas ne viso pastato pamatas. Užfiksuotas 15,9 m ilgio pamato fragmentas, kuris ir toliau tęsiasi rytų kryptimi. Anot R. Šmigelsko, tai yra pastato P siena, o jo išlikę fragmentai turėtų būti aptinkami tiek į šiaurinę, tiek į rytinę puses nuo esamos iškasos. Artimiausiu metu planuojama ištirti visą šią teritoriją georadaru, atlikti statinio architektūrinius tyrimus, kaip tas privalu pagal Archeologijos paveldo tvarkybos reglamentą.
Neries krantinės rekonstrukcijos projekto vadovė architektė Lolita Vileikienė neabejoja, KPD Nekilnojamojo kultūros paveldo taryba archeologų radinį įvertins kaip vertingąją savybę, taigi, nurodys konservuoti. Ir tokia įvykių eiga jai atrodo patraukli – konservuoti ir sutvirtinti carinio pastato pamatai puikiai įsikomponuotų kaip atraminė sienelė toje vietoje suprojektuotoje terasoje.
Pranešimą paskelbė: Rusnė Marčėnaitė, Vilniaus miesto savivaldybė
