Įvairenybės

Nepanaudotas biokuro potencialas: raginame privačių miškų savininkus susitvarkyti mišką ir gauti papildomų pajamų

Išaugusios net ir prastos kokybės medienos kainos, didžiulė biokuro paklausa ir artėjantis šildymo sezonas – puiki galimybė miško savininkui ne tik pačiam apsirūpinti malkomis, bet ir gauti papildomų pajamų paruošus biokuro žaliavą, o kartu susitvarkyti mišką.

Aplinkos ministerija ragina privačių miškų savininkus, turinčius ūkinių miškų, intensyviau ugdyti jaunus medynus, šalinti pažeistus medžius ir naudoti perbrendusius minkštųjų lapuočių medynus. Taip miško savininkai prisidėtų prie  medynų kokybės gerinimo bei padėtų mažinti biokuro trūkumą.

Biokuro žaliava gali tapti miško kirtimo liekanos, krūmai, šakos, vėjovartos, vėjolaužos, sausuoliai, kenkėjų ir ligų pažeisti medžiai, kita menkavertė mediena, kurios gausu šalies ūkiniuose  miškuose.

Nemaža dalis nepanaudoto biokuro potencialo slypi perbrendusiuose ir nepakankamai intensyviai naudojamuose baltalksnynuose, drebulynuose ir kituose lapuočių medynuose. Dažnu atveju tokie miškai mažai vertingi gamtiniu požiūriu, o juose esanti mediena yra pigi, nes neturi paklausos pramonėje. Šį sezoną dėl susiklosčiusios situacijos biokuro rinkoje menkavertės medienos kainos yra aukštos, o jos ruoša bus ypač naudinga miško savininkams.

Svarbu žinoti, kad miško kirtimo liekanos, parduodamos kaip žaliava biokurui gaminti, neapmokestinamos tais mokesčiais, kurie taikomi parduodant įprastą žaliavinę medieną.

Lietuvoje žaliavos biokurui yra pakankamai. Privačiuose ir nuosavybės teisėms atkurti rezervuotuose miškuose auga nemažai menkaverčių medžių rūšių medynų: 106,6 tūkst. ha (10,4 proc.) baltalksnynų, 63,6 tūkst. ha (6,2 proc.) drebulynų, net 1,8 tūkst. ha gluosnynų ir 1,1 tūkst. ha blindynų.

Didžiausia dalis drebulynų ir baltalksnynų – jaunuolynai ir brandūs arba perbrendę medynai. Jų plotus, kuriuose nėra fiksuojamos natūralios miškų buveinės, galima pertvarkyti į vertingesnių medžių rūšių medynus arba iškirsti pagrindiniais kirtimais ir atkurti kitomis, vertingesnėmis medžių rūšimis.

Be to, nemažas potencialas biokurui yra iš po žiemos neišvalytos vėjovartos ir sniegolaužos, pavojingi sausuoliai ir medžių liemenų kenkėjų pažeisti, kiti sanitariniu požiūriu šalintini medžiai.

Valstybinės miškų tarnybos duomenimis šiemet kaip niekad aktyvi žievėgraužio tipografo populiacija. Kadangi kenkėjų apniktų medžių išgelbėti neįmanoma, vienintelis būdas stabdyti šio pavojingo spygliuočių medžiams kenkėjo plitimą ir išvengti nuostolių – nukirsti ir iš miško išvežti jų apniktus medžius. To nepadarius laiku kitais metais bus kelis kartus daugiau kenkėjų sunaikintų medžių.

Laiku vykdyti sanitarines miško apsaugos priemones liemenų kenkėjų apniktuose medynuose įpareigoja ir Miško sanitarinės apsaugos taisyklės. Spygliuočiai, kuriuose apsigyveno medžių liemenų pavojingi kenkėjai, iki pirmųjų lėliukių susiformavimo turi būti iškirsti sanitariniais miško kirtimais ir išvežti ne arčiau kaip 3 km nuo medyno, kuriame tų spygliuočių medžių rūšių yra daugiau kaip 20 proc., pakraščio arba nužievinti (žievę būtina užkasti arba sudeginti), arba kenkėjai turi būti sunaikinti kitais būdais.

Laiku atlikęs sanitarinius miško kirtimus, privataus miško savininkas turės ne tik sveiką ir gyvybingą mišką, bet ir galės gauti papildomų  pajamų. Jis taip pat galės kreiptis į Nacionalinę mokėjimo agentūrą dėl paramos stichinės nelaimės pažeistam miškui atkurti.

Pranešimą paskelbė: Giedrė Budvytienė, LR aplinkos ministerija

Parašykite komentarą