Nacionalinė upių transporto plėtros asociacija teigia, kad:
laivai vidaus vandens keliuose, orą valantys stogai, stotelės ir suoliukai – tokie įtaisai vaikams bus svarbesni už naują telefoną.
Sprendimai, leidžiantys kvėpuoti lengviau: ką siūlo naujųjų technologijų atsovai?
Dažniausiai kalbėdami apie taršą skaičiuojame kietąsias daleles, tačiau azoto dioksidas taip pat kenksmingas mūsų sveikatai. Azoto dioksidą išmeta automobiliai ir pramonės objektai, todėl didžiausios jo sankaupos – aplink transporto mazgus, pavyzdžiui, Gerosios vilties, Saltoniškių žiedus sostinėje. Aplinkos apsaugos agentūros pateikiami žemėlapiai rodo, jog šio teršalo kiekiai viršijami įvairiuose Geležinio vilko, Žirnių gatvės taškuose. Tačiau šiuolaikinės techologijos leidžia be didelių pastangų mažinti šių taršių dujų kiekius ir gatvėse, ir automobilių viduje.
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, nuo 2005-ųjų iki 2015-ųjų išmetamų azoto teršalų kiekį pavyko sumažinti apie 11 proc. Tačiau Lietuva per likusius dvejus metus (iki 2020-ųjų) yra įsipareigojusi sumažinti šių teršalų kiekį dar mažiausiai 10 procentų. Iki 2030-ųjų – dar 16 proc.
Kaip jau minėta, didžiausia tarša, kartais viršijanti netgi ribines vertes egzistuoja Geležinio vilko gatvės sankryžose su Jasinskio gatve, Saltoniškių žiede, sankryžoje su Ozo gatve.
Įsipareigojimai mažinti oro taršą galioja visoms Europos Sąjungos valstybėms, todėl Vokietija jau ėmėsi veiksmų. Pasirodo, NO2 kiekį pakankamai paprastai gali mažinti… namo stogas. Kaip tai vyksta?
Galimybė gyvenantiems šalia taršiausių žiedų ir gatvių
Nerijus Baltrukonis, bendrovės „Progresus Group“ atstovas sako, jog iki šiol daugiau dėmesio skyrėme kietųjų dalelių taršai, nes priemonių šiai taršai mažinti yra daugiau. Tačiau jo teigimu, jau metas atsigręžti į naujas technologijas, o ne aklai pirkti gaminius, prie kurių esame pripratę. Pavyzdžiui, visi kvėpuotume švaresniu oru, jei būtų priimtas įpareigojimas, kad namai, stovintys prie intensyviausio eismo gatvių (sostinės atveju – Geležinio vilko), keisdamiesi stogą, pasirinktų azoto oksidą sugeriančią dangą.
200 kvadratinių metrų specialios technologijos čerpių per metus sugeria tiek NO2 , kiek per tą patį laikotarpį išmeta Euro 4 normas vidutinis benzininis automobilis , nuvažiavęs 17 000 kilometrų.
„Taip pat tokiomis čerpėmis namų stogus galėtų dengti naujų kvartalų vystytojai – tuomet jie klientams galėtų pabrėžti savo socialinę atsakomybę. Juk būstus tokiuose rajonuose dažniausiai įsigyja jaunos šeimos. Orą valantys stogai būtų investicija į švaresnį konkretaus rajono orą“, – svarstė N.Baltrukonis.
Taršias dujas verčia trąša
Pašnekovas pridūrė, jog vienas namas vargu ar išvalys tokį kiekį teršalų, kad rajono gyventojai pajustų poveikį. Tačiau keli namai ar visas kvartalas su orą valančiais stogais jau turėtų įtakos ir švaresnį orą net būtų galima užfiksuoti taršos matavimų statistikoje. Aplinkos apsaugos agentūros ilgalaikių azoto dioksido matavimų žemėlapyje galima įžvelgti miesto rajonus, kuriems tikrai praverstų prasivalyti orą: tai Naujininkai, Vilkpėdė, Šnipiškės, Saltoniškės, Lukiškių rajonėlis, Justiniškės, Pašilaičiai.
„Vokietijoje egzistuoja praktika vaikų darželių ir ligoninių stogus dengti šia danga. Nes tokiose vietose gaivaus švaraus oro reikia“, – sakė N. Baltrukonis.
Kalbant apie Kauną ,šiame mieste oro taršos matavimo stotelės yra gana aukštose vietose. Būtent dėl to jos nerodo didelės taršos azoto dioksidu. Todėl iš Kauno miesto savivaldybės pašnekovas dažniausiai sulaukia atsakymo: „Kaunas neturi problemų su azoto oksidais“.
Kaip šie stogai „veikia“? Orą valančios čerpės yra betoninės, padengtos titano oksido sluoksniu. Titano oksidas, veikiamas saulės spindulių, traukia azoto oksido daleles ir prikibusios prie šio sluoksnio jos virsta nitratais (NO3).
„Čerpės negalėtų efektyviai veikti ilgesnį laiką be lietaus – nes prikibusios dalelės, virtusios nitratais, turi būti nuplaunamos į dirvožemį. Nitratai – tai trąšos augalams. Žinoma, per didelis jų kiekis taip pat yra kenksmingas žmogui. Tačiau ištirta, jog nutekančių nitratų koncentracija yra 3,22 mg/ litre. Tuo metu geriamo vandens norma šiuo metu yra 50 mg/litre. Taigi, nitratų kiekis nutekančiame lietaus vandenyje yra 10 kartų mažesnis, nei leidžiamas geriamajame vandenyje“, –pabrėžė N. Baltrukonis.
Taip pat čerpių paviršius padengtas medžiaga, kuri lemia tolygų vandens nutekėjimą, t.y. vanduo teka ne viena vagele, o daugiau mažiau tolygiai visu stogo paviršiumi – tai būtina, kad nitratai būtų nuplauti ir titano oksidas vėl įgautų gebėjimą pritraukti azoto molekules.
Kaip paskatinti gyventojus naudoti tokias dangas?
- Baltrukonis yra paskaičiavęs, jog pakeitus 500 000 kvadratinių metrų stogų ploto, oro tarša būtų sumažinta 2400 kilogramų azoto oksidų kasmet.
„Galbūt teritorijose, kur yra intensyvi tarša azoto oksidu, gyventojams būtų galima įteikti, pavyzdžiui, 1000 eurų čekius azoto oksidą perdirbančiai stogo dangai įsigyti. Kad jie būtų paskatinti rinktis aplinkai draugišką produktą?“, – idėjomis dalinosi N.Baltrukonis.
N.Baltrukonis mano, jog išduodant leidimus statyboms ar stogo rekonstrukcijai, į projektavimo sąlygas turėtų būti įtrauktas punktas naudoti priemones, mažinančias oro taršą azoto oksidu. Šios priemonės turėtų būti privalomos tose teritorijose, kur vyksta intensyvus automobilių eismas.
Kitas sprendimas: remti gyventojus, kurie naudoja, įsigyja tokias priemones – vis dėlto orą jie valo ne tik sau, bet ir visiems, gyvenantiems aplink. Pašnekovo nuomone, nuo azoto oksido taršos vasaros sezono metu kenčia ir populiarūs kurortai: Palanga, Nida.
Oras automobilyje – ne ką švaresnis, nei šalia judrios gatvės
Didžiojoje Britanijoje įsikūrusi kompanija „Airlabs“ taip pat kovoja su azoto dioksido tarša – tiek vietiniu, tiek miesto lygmeniu.
„Airlabs“ gamina įtaisus, valančius orą nuo azoto dioksido, kietųjų dalelių, bakterijų ir kitų teršalų. Jie neatskleidžia savo technologijos, tačiau bandymais įrodė, kad, pavyzdžiui, automobilio viduje prisegtas garso kolonėlę primenantis nedidelis prietaisas orą nuo azoto dioksido gali išvalyti per maždaug 10 minučių (NO2 koncentracija sumažinama nuo 70 iki 95 proc.).
Didžiosios Britanijos vyriausybės patarėjas mokslo klausimais bei Britų Plaučių organizacijos patarėjas seras Davidas Kingas teigė, jog azoto dioksido tarša pasiekia visus – pėsčiuosius tiesiogiai, o vairuotojus – kai oras įtraukiamas į automobilio kondicionavimo sistemą. Deja, esantys automobilyje kvėpuoja tokiu oru, kokį išmeta priekyje važiuojantis automobilis.
Profesoriaus teigimu, dėl azoto dioksido sukeltos taršos, Didžiojoje Britanijoje kasmet miršta 40 000 žmonių.
Įmonė „AirLabs“ veikia Jungtinėje Karalystėje, joje dirba atmosferos chemikai ir oro tėkmes analizuojantys inžinieriai. Bendrovės vadovė Sophie Powder sako, jog komanda siekia sumažinti oro taršos neigiamą įtaką žmonių sveikatai ir derasi su įvairiais partneriais, kad įtaisai būtų įrengti visame mieste.
„Oro tarša paveikia milijonus žmonių visame pasaulyje. Azoto dioksido dujos kenksmingos vaikams, o važiuodami automobilyje jie niekaip negali būti apsaugoti. Sukūrėme prietaisą „Airbubbl“, kuris gali efektyviai apsaugoti nuo šios taršos ir dabar deramės su įvairiais automobilių gamintojais: manome, kad šis prietaisas turėtų būti kiekvieno automobilio kompelktacijoje. Arba bent jau užterštuose miestuose ir miesteliuose“, – sakė S. Powder.
Oro tarša gali neigiamai paveikti net intelektą
- Powder negasdina be reikalo – kompanija bendradarbiauja su Kings koledžo mokslininkais, kurie ištyrė oro taršos pasekmes vaikams. Nustatyta, kad 8-9 metų vaikų, kvėpuojančių užterštu oru, plaučiai nustoja augę ir vėliau jie turi 5-10 procentų mažesnį plaučių tūrį, nei kiti suaugusieji.
Karališkojo koledžo (Royal College) mokslininkai tiria dar didesnę užteršto oro žalą, siekiančią netgi poveikį vaikų intelektui.
„Širdis, imuninė sistema, plaučiai, hormoninė sistema gali būti neigiamai paveikti oro taršos. Šiuo metu atliekami tyrimai, kuriais siekiama patvirtinti arba paneigti užteršto oro poveiki žmogaus intelektui, smegenų zonai, atsakingai už koordinaciją, vaikų augimui“, – 2016-aisiais paskelbtame tyrime („Every breath we take: the lifelong impact of air pollution“) rašė Karališkojo koledžo fizikai.
Kompanija „Airlabs“ praėjusiais metais sujungė jėgas su prekybininkais, kad įsijaustusiems į apsipirkinėjimą parodytų, koks jausmas didmiesčio viduryje kvėpuoti švariu oru.
Gaivesnė prekyba ir švaresnį orą teikianti reklama
Anksčiau nenaudotoje Bird Street Londone buvo atidaryta prekybos po atviru dangumi erdvė, savo gaminius pradėjo siūlyti Didžiosios Britanijos dizaineriai, o inovatyvios kompanijos – pristatinėti savo kurtus produktus. Kol ši erdvė veikė (vasaros sezono metu), kompanija „Airlabs“ čia įrengė „švaraus oro suoliuką“, kurio viduje sumontuota ta pati įranga, kokia valo orą automobiliuose. Čia prisistatė ir dar viena bendrovė „Airlite“, kuri sukūrė dažus, pritraukiančius iš oro azoto dioksido molekules iš oro bei įvairias bakterijas.
Bendrovė sėkmingai bendradarbiauja ir su verslais – ypač tomis bendrovėmis, kurios savo klientų akyse nori atrodyti puoselėjančios gamtą ir socialiai atsakingos. Ar jus sudomintų produktas, jei šalia jį reklamuojančių transparantų būtų… kažkaip lengviau kvėpuoti?
Praėjusių metų liepą bendrovės „Airlabs“ ir „Bodyshop“ įrengė tris autobusų stoteles, kurios buvo puoštos bendrovės „Bodyshop“ reklama. Šios stotelės tarp plakatų turėjo tą pačią azoto dioksidą filtruojančią įrangą. Stotelių vietose taršių dujų kiekis buvo sumažintas iki 95 proc. Tiesa, Londonui tokių autobusų stotelių reikėtų visame mieste – čia taršos tyrimai nustatė, kad ribinės azoto dioksido vertės buvo viršijamos įvairios mieste vietose praktiškai kiekvieną metų dieną.
Na ir pabaigai; o kodėl kaip priemonė mažinti taršą negali būti vidaus vandens transporto vystymas?
Nacionalinė upių transporto plėtros asociacija
Pranešimą paskelbė : Nerijus Baltrukonis, Nacionalinė upių transporto plėtros asociacija
