Lietuviai savo namų aplinkai skiria vis daugiau dėmesio ir siekia susikurti jaukias, stilingas, jų poreikius atitinkančias erdves. Tai darydami daugelis atsižvelgia ir į tuo metu vyraujančias interjero tendencijas, kurias neretai pritaiko savo skoniui ir poreikiams. Naujiesiems metams prasidėjus apie pagrindines šių metų tendencijas, kurios turėtų neaplenkti ir lietuvių namų, pasakoja interjero specialistai. Dominuos žemiškos spalvos ir medžiagos Interjero dizainerės Jūratės Sventickienės teigimu, interjere šiemet įsitvirtins savo faktūra, spalvomis ar sudėtimi gamtai artimos medžiagos. Vis dažniau namų erdvėse dominuos medžio faktūra, akmuo, molis, faktūrinis stiklas, linas, drobė, natūrali oda ir kitos panašios medžiagos. „Gamtai artimas medžiagas papildys ir rami, žemiška, lengvai pritaikoma spalvų paletė. Vyraus medaus, natūralaus medžio, kavos, alyvuogių, akmens…
Natūralios šviesos technologija – natūralus pasirinkimas
Šviesa – vienas pagrindinių dalykų žmogaus gyvenime. Ji gali tiesiogiai paveikti ne tik psichologinę ar fizinę savijautą, bet ir turėti įtakos atliekamo darbo kokybei. Statant išmaniuosius miestus ir išmaniuosius pastatus, naudojamos inovatyvios technologijos. Tačiau net ir naujausi sprendimai nublanksta prieš „Biownlight“ natūralios šviesos technologiją. Išmanioji šviesa – ribotas apibūdinimas Pasibaigus šiltajam metų sezonui ir atėjus rudeniui ar žiemai, didelė dalis Lietuvos gyventojų kenčia dėl sezoninių emocinių sutrikimų, lydimų prastos nuotaikos, galvos skausmo, svorio augimo ir kitų problemų. Taip nutinka dėl natūralios šviesos trūkumo, nes tai sutrikdo emocinę pusiausvyrą ir išbalansuoja biologinį laikrodį. Stipriausia natūrali šviesa mus džiugina šiltuoju metų laiku – vasarą, o trumpėjant dienoms ir vėstant orui, jos kiekis…
„Išmaniajame mieste“ – naujos kartos 3D lazerinio skenavimo technologija
Ateities miestų projektavimas neatsiejamas nuo naujos kartos technologijų, kurios ne tik palengvina darbo procesą, bet ir leidžia priimti geresnius ir tikslesnius sprendimus. Tokią technologiją jau ne vienerius metus realybėje pritaiko prie projekto „Išmanusis miestas“ prisijungę „Terra Modus“, atliekantys objektų lazerinį 3D skenavimą. „Lazerinis skenavimas yra tikrovės fiksavimas (angl. reality capture). Tad skenuodami pastatus, paminklus ar kitus objektus užfiksuojame jų esamą būklę ir pagal surinktus duomenis galima sukurti itin tikslius brėžinius, 3D ar BIM modelius. Su šiais duomenimis architektams ar projektuotojams dirbti itin paprasta“, – sako „Terra Modus“ matavimų centro vadovas Martynas Valauskis. Specialistas teigia, kad tokie naujos kartos matavimai dažnai atliekami kultūros paveldo objektuose – senuose dvaruose ar bažnyčiose –…
Pradedamas antras gyvenamųjų dangoraižių „Skylum“ etapas su 205 butais
Pernai antra daugiausiai butų Vilniuje pardavusi nekilnojamojo turto (NT) plėtotoja „Omberg“ pradeda plėtoti antrąjį gyvenamųjų dangoraižių projekto „Skylum“ etapą. Viršuliškėse, Viršilų g., iškilsiantis 20-ies aukštų išskirtinės architektūros ir statybų technologijų daugiabutis prisidės prie naujo Vilniaus dangoraižių centro kūrimo. A+ energinės klasės antrame „Skylum“ etape suplanuoti 205 butai, kurių plotas sieks nuo 25 iki 84 kvadratinių metrų. Projekto statybas numatyta pradėti šių metų pirmąjį ketvirtį. „Kurdami „Skylum“ projektą analizavome geriausius gyvenamųjų dangoraižių projektus Vakarų didmiesčiuose, organizavome architektūrinį konkursą eksterjerui. Šiandien matome, kad toks mūsų sprendimas pasiteisino. Pirmajame „Skylum“ etape jau yra parduota 91 proc. butų. Tai rodo, kad naujos kartos gyvenamieji dangoraižiai yra patrauklūs šiuolaikiniam miesto žmogui, ieškančiam unikalios ir išskirtinės…
Šiuolaikiniam menui Vilniuje „Darnu Group“ skiria 300 tūkst. eurų
Šiais metais sostinės Paupio rajone nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Darnu Group“ pradėjo galerijos po atviru dangumi projektą į kurį investuojama 300 tūkst. eurų. Čia jau įrengtos dviejų menininkų – Beatričės Mockevičiūtės ir Žilvino Landzbergo – skulptūros. O per ateinančius metus įsikurs ir dar penkių kūrėjų darbai. „Mes tikime, kad menas mieste atlieka daug nematomų gerų darbų – ne tik padeda mums lengviau tapatintis su savo aplinka, bet ir priverčia susimąstyti, į kasdienius reiškinius pažvelgti naujai. Tyrimai rodo, kad matydami puošiamą miestą ir jausdami rūpestį, žmonės patys linkę labiau rūpintis, puošti, kurti ar diskutuoti, ko miestui ir jų aplinkai reikia labiausiai, taip tapdami ir aktyvesniais bendruomenės nariais. Todėl dėmesys menui mieste…
Įsigaliojo nauji žemės verčių žemėlapiai
2022 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo nauji Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) direktoriaus įsakymu patvirtinti žemės verčių žemėlapiai. Pagal žemės verčių žemėlapius nustatytos sklypų mokestinės vertės perskaičiuojamos kas 5-ius metus. Pagal žemės verčių žemėlapius nustatytos žemės sklypų ir statinių vidutinės rinkos vertės naudojamos apskaičiuojant mokestines vertes, nustatant valstybės valdomo turto pardavimo ar nuomos kainas, apskaičiuojant mokesčius turto paveldėjimo, dovanojimo atvejais, nustatant notarinių paslaugų kainas, kai tvirtinami turto perleidimo sandoriai, ir kitoms reikmėms. Naujai patvirtinti žemės verčių žemėlapiai yra sudaryti iš 1429 verčių zonų. Palyginti su 2020 m., nustatyta 30 verčių zonų daugiau. 2021 metais tokių zonų buvo 1399, 2020 metais – 1348, 2019 metais – 1261, o 2004 metais, kai…
Nuo archeologijos iki ekologijos – ruošiantis atnaujinimui atlikti Vokiečių gatvės tyrimai
Ruošiantis sostinės Vokiečių gatvės rekonstrukcijai šiemet buvo atlikti archeologiniai, dendrologiniai ir gamtiniai ekologiniai jos tyrimai. Pagal visų atliktų tyrimų rezultatus architektai renkasi gatvės pertvarkymo sprendinius. Dėmesys netirtam istoriniam paveldui Vokiečių gatvė veda per vertingiausią Lietuvos kultūros paveldo vietovę, UNESCO pasaulio paveldu pripažintą Vilniaus istorinį centrą, senamiestį ir senojo miesto ir priemiesčių archeologines vietoves. Vilniaus miesto savivaldybės užsakyti archeologiniai tyrimai papildė turimą istorinę informaciją, kuri dar nebuvo tirta. Dabartinis gatvės vaizdas formavosi sovietinės okupacijos metais, nuo praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio. Iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos dabartinės pėsčiųjų promenados dalyje buvę pastatai nugriauti karo pabaigoje ir sovietmečiu. Nuo 1941 m. šia gatve ėjo didįjį ir mažąjį Vilniaus žydų getus skirianti riba. Archeologinius…
Sudėtingi, tačiau geri EPS septyniasdešimtmečio metai
Saulius Skrodenis Polistireninio putplasčio asociacijos prezidentas Prieš 70 metų užpatentavęs polistireninį putplastį EPS, Vokietijos chemijos koncernas BASF negalėjo numatyti, kokia įdomi bus jo tolesnė istorija. Dėl itin gerų termoizoliacinių savybių, tvirtumo ir lengvumo EPS (angl. Expanded Polystyrene) naudojimas išplito į kuo įvairiausias žmogaus veiklos sritis. Statybose naudojamo EPS savybės per visą tą laiką buvo ne kartą pagerintos, naudojant įvairius priedus, tačiau nuo to EPS bazinė sudėtis nesikeitė, ir ji kaip ir išradimo dieną, taip ir šiandien tebėra 98 proc. oro ir 2 proc. polistireno. Būtent pasaulinę stireno rinką šių metų pradžioje sukrėtė gamtinės stichijos Šiaurės Amerikoje chemijos gamykloms, kelios avarijos gamyklose Europoje ir tiekimo grandinės sutrikimai. Pagrindinės polistireno sudėtinės medžiagos…
Dėl Registrų centro vykdomos pertvarkos notarai dvi dienas negalės tvirtinti hipotekos sandorių
Dėl valstybės įmonės Registrų centro vidinių technologinių pertvarkymų notarai dvi dienas – 2021 m. gruodžio 31-ąją ir 2022 sausio 3-ąją – negalės tvirtinti hipotekos (įkeitimo) sandorių. „Atsiprašome klientų, kurių pageidaujamus hipotekos (įkeitimo) veiksmus iš gruodžio 31 ir sausio 3 dienų teks perkelti į kitą dieną. Tikimės, kad registrų pertvarkymo darbai nekliudys kitų notarinių veiksmų atlikimui, ir reorganizuoti valstybiniai registrai 2022-siais metais veiks patikimai“, – sako Lietuvos notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis. VĮ Registrų centras informavo Notarų rūmus, kad 2021 m. gruodžio 31 d. – 2022 m. sausio 4 d. vykdys esminius Hipotekos registro likvidavimo ir šio registro duomenų migravimo į reorganizuotus Nekilnojamojo turto registrą ir Sutarčių ir teisių suvaržymų registrą…
Statybų sektorius laukia pokyčių – rinkoje atsiras daugiaaukščiai mediniai pastatai
Statybų sektorius laukia pokyčių – rinkoje atsiras daugiaaukščiai mediniai pastatai Statybų sektorius Europos mastu pradeda istorinę transformaciją, o įsibėgėjantys procesai per artimiausius keletą metų turėtų stipriai pakeisti tradicinių statybos medžiagų gavybos, pastatų statybos ir renovacijos industrijas. Ateities perspektyva statybų verslui – tvari veikla, orientuota į poveikio klimatui neutralumą. Lietuvoje, statant visuomeninius pastatus, siekiant tvarumo ir poveikio klimatui neutralumo, numatoma plačiau naudoti medieną ir kitas organines medžiagas. Statybų sektoriaus laukiantys pokyčiai Europos žaliasis kursas išryškina ateities perspektyvą statybų verslui – tvari veikla, orientuota į poveikio klimatui neutralumą. Atsižvelgiant į šią perspektyvą, Lietuvos Vyriausybės programoje numatytas tikslas – iki 2024 m. visus naujus viešosios paskirties pastatus statyti iš…