Saugūs dėl savo turto jaučiasi septyni iš dešimties estų, šeši iš dešimties latvių ir lietuvių. Tokias Baltijos šalių gyventojų požiūrio į savo turtą tendencijas atskleidė bendrovės „PZU Lietuva“ užsakymu „Spinter tyrimų” atlikta apklausa. Stipriausiais saugumo jausmas dėl nekilnojamojo turto yra Estijoje (69 proc. jaučiasi saugūs), mažiausiai dėl savo namų ramūs Lietuvos gyventojai (59 proc. jaučiasi saugūs). „Nors prieš porą dešimtmečių visų trijų Baltijos šalių gyventojai turėjo panašias galimybes įsigyti nekilnojamojo turto, t.y. privatizuoti sovietmečiu turėtus butus, matome, kad vėliau turto kaupimo įpročiai ir požiūris į nekilnojamąjį turtą išsiskyrė. Neabejotinai saugumo jausmas dėl turto nemaža dalimi priklauso nuo žmonių galimybių išlaikyti tą būstą, kurį žmonės turi įsigiję. Geresnė ekonominė situacija Estijoje…

Kaip niekada gausiai šiemet į statybų ir remonto parodą RESTA renkasi projektavimo įmonės. Jų bus daugiau kaip dešimt, o su „draugiškų“ aplinkai namų projektais bus galima susipažinti specialioje ekspozicijoje. Kalbėdama apie statybų rinkos pokyčius ir tendencijas, parodoje dalyvausiančios įmonės „TS Project“ projektų vadovė Julita Lukoševičienė pastebi, kad pastaraisiais metais lietuviai projektuotojams dažniausiai užsako sukurti ne didesnius kaip 140-160 kv. m ploto namų projektus ir pageidauja, kad namas būtų pasyvus. „Tokių „gargarų“, kokie buvo populiarūs pirmaisiais Nepriklausomybės metais, seniai niekas nebeužsako. Dabar dažniausiai projektuojame namus iki 200 kv. m. ploto. Savininkai pageidauja maksimaliai išnaudoti kiekvieną kvadratinį metrą, o svarbiausias reikalavimas – kad namas būtų praktiškas ir nebrangus“, – teigia J. Lukoševičienė.…

Žaliųjų statybų projekto „Ateities miestas“ atstovai, rengdamiesi artėjančiam konkursui „Žaliasis miestas – geriausias NT ekoprojektas 2013“, drauge su kolegomis iš kitų Baltijos valstybių lankysis Italijoje, Sicilijos mieste. Vizito metu verslo ir mokslo atstovai įvertins geriausių žaliųjų statybų pavyzdžius ir užmegs bendradarbiavimo ryšius su ekologinių statybų specialistais iš Italijos. „Geriausi tvarios plėtros ir statybos projektai gimsta tik viešajam ir privačiam sektoriams glaudžiai bendradarbiaujant su akademiniu sektoriumi. Kai kartu dalijamasi patirtimi, drauge tobulėjama, ir kai tame pačiame sektoriuje dirbantys žmonės pirmiausia yra vertinami kaip kolegos, bendraminčiai, o ne kaip konkurentai – tik tada galima tikėtis, jog gims inovatyviausi projektai, užtikrinantys aukštą gyvenimo kokybę ir įgyvendinantys ekologiškų miestų koncepciją. Tokie forumai skatina atvirą…

Teritorijų planavimas nebebus stabdys statyboms kaip ligi šiol. Lengviau atsikvėps ir ketinantys statytis gyvenamąjį namą žmonės, ir statybomis užsiimantys verslininkai. Bus gerokai patrauklesnės sąlygos investuotojams. Tai užtikrins Aplinkos ministerijos parengti ir Vyriausybei pateikti siūlymai, kaip Lietuvoje iš esmės patobulinti teritorijų planavimą. Pasak aplinkos ministro Valentino Mazuronio, priėmus siūlomą naujos redakcijos Teritorijų planavimo įstatymą ir su juo susijusių teisės aktų pataisas, teritorijų planavimo, o tuo pačiu ir visas statybos procesas – nuo idėjos iki rakto – bus daug paprastesnis ir greitesnis. Visų pirma sumažės norinčiųjų statyti gyvenamuosius namus išlaidos – jiems nebereikės mokėti už teritorijų planavimo dokumentų rengimą. Gyventojams ar verslininkams, ketinantiems vykdyti statybas žemės sklype, pakaks parengti statybos projektą ir…

Lietuvoje padaugėjo vyresnio amžiaus gyventojų, kurie pajuto nerimą dėl savo turimo nekilnojamojo turto: palyginti su 2012 m., tokių žmonių padaugėjo 11 proc. „PZU Lietuva” vadovas Marius Jundulas mano, jog senjorai, gyvenantys iš pensijos, labiausiai nerimauja dėl galimybių išlaikyti būstą. „Šoktelėjusios komunalinių paslaugų kainos ir brangstantis pragyvenimas neabejotinai skatina pagyvenusius žmones sunerimti dėl savo galimybių išlaikyti turimą būstą. Greičiausiai tai yra nerenovuoti senesnės statybos namai, kurių išlaikymas ir toliau bus brangus, o tokių butų parduoti greitai nepavyks. Statistika rodo, kad Lietuvos senjorai turi nemažai santaupų bankuose, tačiau santaupos greičiausiai nebus leidžiamos būstui išlaikyti”, – mano M. Jundulas. „PZU Lietuva” vadovas pasidžiaugė, kad ekonomiškai aktyvi dirbančių žmonių karta (36-45 metų) tapo saugesnė…

Sostinės gyventojams UAB „Vilmesta“ dovanojo naujas 200 kv. m. bibliotekos patalpas Pilaitės mikrorajone. „Labai džiaugiamės, kad galime padovanoti biblioteką, kurios prašė gyventojai. 1 mln. litų vertės dovaną padaryti leidžia bendradarbiavimo su miestu taisyklės”, – sakė Mindaugas Ulevičius, “Vilmestos“ vadovas. Anot jo, naujoji biblioteka duris turėtų atverti vasario 16-ąją, per Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. Bendrovė „Vilmesta“ Pilaitės mikrorajone veikia jau septynerius metus. 2006 metais ši įmonė Įsrūties gatvėje atidarė gyvenamųjų namų kvartalą. UAB „Vilmesta” įmonių grupė pastatė objektus Baltupių, Pašilaičių, Šnipiškių, Antakalnio, Žvėryno, Justiniškių mikrorajonuose. Įmonė didžiuojasi prisidėjusi prie renginių, fondų ir viešųjų įstaigų rėmimo: Lietuvos vaikų fondas, projektas „Nedelsk”, Socialinių ir ekonominių tyrimų institutas, Lietuvos nacionalinė jaunių futbolo rinktinė, Tarptautinė…

2013 m. sausio 1 d. įsigaliojęs žemės mokestis jau sukėlė abejonių dėl teisinės technikos ir galimais įgyvendinimo nesklandumais. Abejonių kelia ir pačiame įstatyme numatytų mokesčio tarifų pagrįstumas bei proporcingumas. Klausimų kyla ir dėl šio bei nekilnojamo turto mokesčių administravimo kaštų bei surenkamų mokesčio pajamų santykio. „Šiandien turime du mokesčio įstatymus, panašiai ir kartu skirtingai reglamentuojančius laibai glaudžiai susijusių objektų – žemės ir kito nekilnojamo turto apmokestinimą. Vargu ar tokią praktiką galima pavadinti efektyvia arba tęstina.“ – teigia Saulė Dagilytė, advokatų kontoros SORAINEN teisininkė. „Vienas iš racionaliausių sprendimų šiuo atveju sprendžiant minėtas problemas – vieningas nekilnojamojo turto mokestis, apimantis tiek žemės, tiek kito nekilnojamojo turto apmokestinimą. Išplėtus šio mokesčio bazę, atsisakius…

Naujų butų pardavimai Vilniuje išaugo 21 %, pasiūla – net 43 % Nekilnojamojo turto vystytojai Vilniuje 2012 metais pardavė apie 1500 naujos statybos butų, t.y. net 21 % daugiau nei ankstesniais metais. Preliminariais Registrų centro duomenimis, 2012 metais Vilniuje pardavimai išaugo 5,5 %, sudaryta apie 6000 būsto pardavimo sandorių. 2012 metais daugiausia naujų butų pirkėjai įsigijo Pilaitėje ir Naujamiestyje. Trečioje vietoje pagal parduotų butų skaičių – Pašilaičiai, toliau rikiuojasi Antakalnis ir Žirmūnai. Praėjusiais metais 51,5 % naujų butų pardavimų sudarė ekonominės klasės butai, kurių pardavimai per metus išaugo net 30 %. Šiuo metu ekonominės klasės buto vidutinė kvadratinio metro kaina siekia 4080 litų, t.y. 1 % mažiau negu 2011 metais.…

Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinkos (NT) alsuoja subalansuotu, stabiliu ritmu su juntama optimizmo gaida. Būsto kainų lygis išlieka be drastiškų svyravimų, vis drąsiau imamasi plėtoti naujus projektus tiek gyvenamojo, tiek ir komercinio NT segmentuose. Augantys sandorių kiekiai, vis aktyvesni investuotojų veiksmai liudija, kad į Baltijos šalių NT rinką sugrįžta pasitikėjimas. Be to, aktyvesnėmis nuotaikomis rinkoje yra suinteresuotos ir kreditavimo institucijos, siūlydamos vartotojams itin patrauklias, šiuo metu istorines žemumas pasiekusias, palūkanų normas. Biurų rinka „Ober-Haus“ statistiniai duomenys rodo, kad 2012 metais būtent Vilniuje buvo fiksuojama didžiausia nauja modernių biurų plotų pasiūla, kurią sudarė 22 900 kv. m. Taline per praėjusius metus rinka pasipildė 20 000 kv. m, o Rygoje – 7450…

2013 m. vasario 7 d., Vilnius. Pasak Inreal analitikų, Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinka toliau aktyvėja. Būsto sektoriuje auga pardavimai, daugėja pirkėjų, įsigyjančių NT kaip investiciją. Komerciniame ir prekybos segmentuose plėtojami nauji projektai, auga paklausa, mažėja vakansijos. Logistikos NT sektoriuje laukiama persilaužimo. Praėję metai skyrėsi nuo ankstesnių tuo,kad aktyvumą demonstravo ne tik sostinė Vilnius, bet ir pajūrio regionas. „Pajūryje pardavimai pradėti 19, o Vilniuje – 40 naujų projektų: į rinką pateko atitinkamai 677 ir 2522 butai – tai net 96 proc. naujos pasiūlos Lietuvoje“, – teigia „Inreal“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius. Pasak jo, mažos indėlių palūkanos skatina populiarėjančias investicijas į butus nuomai. Komercinis segmentas augo tik sostinėje.…