AAS „BTA Baltic Insurance Company” (BTA Baltic) plečia akcininkų sąrašą, įsitraukiant vienam iš didžiausių draudikų Europoje „Vienna Insurance Group AG” (VIG). Sandoris bus įgyvendintas po gautų reikiamų leidimų iš draudimo priežiūros institucijų. Pagrindinė AAS „BTA Baltic Insurance Company” (BTA Baltic) akcininkė, kuriai priklausė 100% bendorvės akcijų, iki šiol buvo „BTA Insurance Company” SE. Prisijungus Austrijos draudikui „Vienna Insurance Group AG „(VIG), keičiasi BTA Baltic akcininkų struktūra. Šie pokyčiai BTA yra esminiai, suteiksiantys galimybę savarankiškam vystymuisi Baltijos šalių rinkoje, išlaikant veiklos sprendimų priėmimą ir aukštos kokybės paslaugas bendrovės klientams. Bendrovės prekės ženklas ir jos vertybės išliks nepakitę. “Šiuo sandoriu mes pasiekėme svarbų VIG grupės strateginio vystymosi tikslą Baltijos regione. Esame vienas…

Pastatų eksploatavimui Europos Sąjungos šalyse sunaudojama apie 40 procentų visos pagaminamos energijos, todėl namų energinis efektyvumas yra tiesiogiai susijęs su šalies energijos tiekimo, saugumo, efektyvaus naudojimo klausimais. Vienas pozityvių pavyzdžių – Danija, kuri yra užsibrėžusi iki 2050 metų visiškai atsisakyti energijos gavybos, deginant iškastinį kurą – naftą, dujas ir anglis. Šiam tikslui pasiekti danai ne tik vysto atsinaujinančius energijos šaltinius, bet itin daug dėmesio skiria energijos naudojimo efektyvumui didinti. Pasitelkę Danijos ir Švedijos kolegų patirtį, pastatų energinį efektyvumą žada gerinti ir Lietuvos pastatų atnaujinimo specialistai. Danijos ambasada Lietuvoje, Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje ir Švedijos ambasada Lietuvoje kartu su VšĮ Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) bei Lietuvos savivaldybių asociacija surengė projektą,…

Trečią 2015 metų ketvirtį vidutines pajamas gaunantis vilnietis galėjo nusipirkti 42,1 kv. m senos statybos būstą miegamajame rajone. Pagal galimybes beveik susilyginome su estais – vidutines pajamas gaunantis Talino gyventojas šiuo metu gali nusipirkti 42,6 kv. m panašios kokybės būstą. Kaip ir anksčiau, didžiausią būstą gali įpirkti vidutines pajamas gaunantis Rygos gyventojas – 53,4 kv. metro. „Trečią šių metų ketvirtį galimybės įpirkti būstą visose Baltijos šalių sostinėse didėjo, kadangi vidutinis realusis darbo užmokestis augo sparčiau negu būsto kainos“, – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė. Įperkamo būsto plotas daugiausiai išaugo Rygoje: per metus – 3,2 kv. metro. Mažiausiai pasikeitė Talino gyventojų galimybės – jų įperkamo būsto plotas padidėjo…

„Galimybė įteisinti be leidimo pradėtas statybas – ne nuolaidžiavimas savivaliautojui, bet brangiai kainuojanti paslauga. Tokios statybos gali būti įteisinamos tikrai ne visais atvejais, todėl joms pasiryžę statytojai labai rizikuoja“, – apie savavališkų statybų įteisinimą kalba aplinkos viceministrė Daiva Matonienė. Neretai manoma, kad savavališką statybą vykdančiam asmeniui įstatymų numatyta galimybė ją įteisinti – nuolaidžiavimas savivaliautojui ar net netiesioginis pritarimas neteisėtiems veiksmams. Anaiptol, pradėjęs statybą be ją leidžiančio dokumento statytojas įsivelia į nemalonų ir finansiškai nuostolingą procesą. Nors ir vėliau, tačiau vis tiek privaloma atlikti visus statybai pradėti būtinus veiksmus, tik jie stebimi lyg pro didinamąjį stiklą. Be to, be įprastų išlaidų projektui parengti ir statybą leidžiančiam dokumentui gauti, dar tenka susimokėti…

Vieni iš industrinio ir komercinio nekilnojamojo turto (NT) vystymo lyderių Lietuvoje jungiasi po bendru prekės ženklu. Įmonių grupei „Girteka“ priklausančios NT kompanijos, iš kurių geriausiai žinoma „Baltijos statybų valdymas“ (BSV), nuo šiol bus pristatomos „Sirin Development“ pavadinimu. Naujasis prekės ženklas atspindi pastarųjų metų plėtrą ir ambicijas ateičiai. „Aukštos kokybės paslaugos klientams – išlieka pagrindiniu „Sirin Development“ tikslu, tačiau naujas įvaizdis aiškiai parodo, jog mes keičiamės kaip kompanija. Mūsų vizija yra tapti didžiausiu industrinės ir komercinės paskirties nekilnojamojo turto vystytoju bei valdytoju ne tik Lietuvoje, bet ir visame Baltijos regione“, – sako Laurynas Kuzavas, „Sirin Development“ direktorius. „Sirin Development“ veikia nuo 2005 m. ir savo portfolio šiuo metu turi daugiau nei…

Baltijos šalyse gyventojų, patenkintų savo būstu, yra mažiau negu Europos Sąjungoje, tačiau ir keičia būstą mažesnė jų dalis. Tai, kad šeimos lieka gyventi būstuose, kurie juos ne visai tenkina, daugiausiai lemia per mažos pajamos, kurių nepakanka įsigyti geresnius namus, rašoma naujausiame SEB banko ekspertų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje parengtame leidinyje „Baltic Household Outlook“. Eurostato duomenimis, dažniausiai būstą Europoje keičia Skandinavijos šalių gyventojai. 2012 metais didžiausia dalis namų ūkių, nurodžiusių, kad per pastaruosius penkerius metus keitė gyvenamąją vietą, buvo Švedijoje – 40 procentų. Europos Sąjungos vidurkis siekė 18 procentų. Baltijos šalyse šis rodiklis gerokai mažesnis. Tarp Baltijos šalių didžiausia dalis būstą per penkerius metus pakeitusių gyventojų buvo Estijoje – 16 procentų.…

Nesandarūs langai gali praleisti net iki 40proc. būsto šilumos. Tai itin aktualu šąlant orams, kai iš lauko į namus ima veržtis šaltas oras ir drėgmė. Ar galima senuosius langus naujais keisti žiemą? Į ką atkreipti dėmesį renkantis patvarius ir sandarius plastikinius langus? Šaltojo sezono baimintis nereikėtų Langų montavimui naudojamos izoliacinės putos, priklausomai nuo rūšies, kokybiškai stingsta ne žemesnėje nei -5 arba -15 laipsnių temperatūroje. Todėl, techniniu požiūriu, langų montavimo darbai sėkmingai gali vykti, kai termometro stulpelis nukrenta žemiau 0 ͦC. Pasak „Baltijos Langų Sistemos“ vadovo Mindaugo Mandeikos, šaltesnis sezonas leidžia greičiau pastebėti langų gamybos ar montavimo broką. „Jei gamintojas siūlo energetiškai neefektyvius plastikinius langus ar montuotojas savo darbą atlieka ne…

Per ilgus metus išmokome, jog bendra visų nuosavybė, visų žemė ir visų kolūkis – nieko gero. Tačiau kai kurie objektai nuo tų senų laikų vis tiek liko visų – pavyzdžiui, bendro naudojimo patalpos daugiabučiuose. Ir čia prasideda kaimynų ginčai, kam reikia mokėti už stogą, jei jis ne virš tavo galvos, arba už liftą, jei gyveni pirmame aukšte. Ne mažiau pasipiktinimo šūksnių aidi ir dėl balkonų. Pasiryžus renovacijai šie ginčai neretai virsta nesibaigiančiomis rietenomis – mat už liftą ir balkonų atnaujinimą tokiu atveju reikia mokėti visiems be išimties ir ne vieną šimtą eurų. Seimo aplinkos apsaugos komiteto politikai teigė sulaukiantys daugybės nusiskundimų dėl tokios tvarkos. „Yra dvi problemos. Pirmoji – balkonai,…

Viešojoje erdvėje ne kartą diskutuota apie susitarimus tarp užsakovų ir kai kurių turto vertintojų bei nepagrįstai dideles arba mažas įvertinto turto vertes. Valstybės kontrolės atlikto audito metu nustatyta, kad per pastaruosius trejus metus 81 proc. (383 iš 473) patikrintų turto vertinimo ataskaitų neatitiko teisės aktų reikalavimų. Turto vertinimo priežiūros tarnyba per metus patikrina vidutiniškai 0,3 proc. visų turto vertinimo ataskaitų, kurių per metus turto vertintojai parengia apie 50 tūkst. Nustatyta, kad dažniausiai vertintojai nesilaikė metodikos nuostatų. Pusė ataskaitose tarnybos nustatytų pažeidimų buvo dėl netinkamai taikyto lyginamojo metodo, nes pasirinkti tokie palyginamieji objektai, kurie neturėtų ir negalėtų būti lyginami, nes jų plotai skyrėsi keliolika kartų, skyrėsi lyginamų žemės sklypų paskirtis. Pavyzdžiui,…

Vidutinis šeimos būstas Europos Sąjungoje – 96 kv. metrai. Tuo tarpu Baltijos šalyse vidutinė šeima gyvena maždaug dviem kambariais mažesniame bute – išsitenka 63–67 kv. m plote. Tokį palyginti ankštą vidutinį būstą lėmė istorinis paveldas, kai sovietmečiu daugelis gyventojų buvo apgyvendinti butuose, o ne namuose, ir mažos pajamos, ribojančios galimybes investuoti į savo gyvenamojo būsto kokybę. Tiesa, šeimos, gyvenančios būste, kuriam įsigyti yra paėmusios būsto paskolą, gyvena erdviau negu tos, kurios gyvena nuosavame būste ir būsto paskolos neturi, rašoma, naujausiame SEB banko ekspertų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje parengtame leidinyje „Baltic Household Outlook“. Išsitenkame mažesniuose būstuose Daugelio Vidurio ir Rytų Europos šalių gyventojai gyvena mažesniuose būstuose negu Vakarų europiečiai. Vidutinis šeimos…